Ben‘as Hodges‘as: „Jei Kremlius nuspręs pulti, reikėtų tikėtis galingų kibernetinių išpuolių“


Ben‘as Hodges‘as: „Jei Kremlius nuspręs pulti, reikėtų tikėtis galingų kibernetinių išpuolių“

Skelbiame pokalbį su buvusiu JAV ginkluotųjų pajėgų vadu Europoje, Europos politikos analizės centro (CEPA) ekspertu generolu leitenantu Ben‘u Hodges‘u, kuris liepos 10 d. buvo paskelbtas leidinio “Український Тиждень” (Ukrainos Savaitė) tinklalapyje. Pokalbyje buvo kalbama apie galimus Rusijos Federacijos išpuolius prieš Ukrainą.

– Karinės atakos gali vykti tik esant palankioms sąlygoms. Ar manote, kad dabartinė politinė, ekonominė ir karinė padėtis leis Rusijai įsiveržti į Ukrainą, kuri, pasak analitikų, galėtų įvykti rugsėjį?


– Žinoma, tam rugsėjo mėnesį bus visos prielaidos, pavyzdžiui, vasaros sausra ir vandens trūkumas Kryme. Be to, Kremlius tęsia dezinformacijos kampaniją regione, kurios metu bandoma kalbėti apie humanitarinę katastrofą. Tai palengvina ir Rusijos Federacijos konstitucijos pakeitimai, kuriais Rusijos valdžia bando teisiškai įteisinti savo pretenzijas buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms. Rusija vis dar išduoda savo pasus Ukrainos piliečiams. Tai yra politinės ir ekonominės sąlygos.


Turime atkreipti dėmesį į „Kaukazo 2020“ karines pratybas, kurios leis Rusijai sutelkti reikšmingas ginkluotąsias pajėgas regione. Taip pat turime suprasti, kas vyksta JAV. JAV dabar turi pakankamai iššūkių ir grėsmių dėl COVID-19 pandemijos, smurtas gatvėse tęsiasi ir artėja prezidento rinkimai. Rugsėjis bus likę tik kelios savaitės iki mūsų rinkimų. Prie to galime pridėti absoliučiai klaidingą sprendimą išvesti 9500 JAV karių iš Vokietijos. Dauguma šių pajėgų yra svarbios logistikos organizavimui, greitam sustiprinimui.


Žinoma, visa tai kartu nereiškia, kad bus išpuolis. Tačiau tam yra būtinų sąlygų. Todėl labai svarbu, kad ne tik Ukraina, bet ir likusios regiono šalys, tokios kaip Gruzija, Rumunija ir Turkija, būtų budrios. Ir JAV, kaip ir NATO, taip pat atkreipė dėmesį į situaciją. Be to, manau, kad Vokietija ir Prancūzija tikrai turėtų daryti spaudimą Kremliui, nors iki šiol to nebuvo padaryta – jie taip pat susidūrė su vidaus iššūkiais dėl poreikio atsigauti po pandemijos. Todėl, jei Kremlius manys, kad Vakarų reakcija bus minimali, tai sukels tam tikrą riziką. Tokios prielaidos gali iššaukti tam tikro tipo puolimą.


Žinoma, norėčiau būti neteisus. Aš esu tikras, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarys viską, kas būtina žvalgybai atlikti. Ukraina glaudžiai bendradarbiauja su Gruzija, Moldova ir Rumunija, kad galėtų atidžiai stebėti pratybas ir situaciją Juodojoje ir Azovo jūrose. Tuo pačiu metu jums reikės viso žvalgybos spektro, visų pirma radijo žvalgybos ir oro žvalgybos galimybių. Ukraina demonstruoja aukštą darbo su bepiločiais orlaiviais lygį – tai taip pat svarbu. Taip pat reikia stebėti situaciją jūroje, kad žinotume, kas ten vyksta.


– Kas gali būti kaip pretekstas užpuolimui? Ir ar Rusija pajėgi žengti tokį žingsnį?


– Be abejo, vandens trūkumas Kryme. Iš dalies dėl oro sąlygų, iš dalies, kad Ukraina atkirto vandens tiekimą Šiaurės Krymo kanalu. Kremlius nuolat kalba apie humanitarinę krizę ir negali savarankiškai tiekti vandens ar užtikrinti gėlinimo įrenginių plėtros. Taigi, mano manymu, jų pranešimas skambės maždaug taip: „Mes turime humanitarinę krizę, mes neturime kito pasirinkimo, kaip atidaryti užtvanką šalia Naujosios Kachovkos“. Kiek žinau, šiame regione jau vykdomos atitinkamos informacinės operacijos. Nežinau, kaip būtent atrodys išpuolis: sraigtasparniai su specialiosiomis pajėgomis be atpažinimo ženklų, ar net oro antskrydis. Pagrindinis tikslas yra užtvankos sugriovimas. Yra daug būdų, kaip grąžinti vandens tiekimą į Krymą. Jei rusai tai padarys, o Vakarai lėtai reaguos, tai aš nežinau, kuo tai galėtų pasibaigti.


Vargu ar jie paprasčiausiai sunaikins užtvanką ir pasitrauks. Jei jie pradės kontroliuoti Naujosios Kachovkos pakraštį kartu su visa Krymo pakrante ir 10 tūkstančių savo karių Padnestrėje, , tai Ukrainai liks tik nedidelė jūros zona netoli Odesos. O Rusijos karinis jūrų laivynas pratybų metu nuolatos stengiasi blokuoti šį regioną. Taigi, mano manymu, ilgalaikis Rusijos Federacijos tikslas yra kontroliuoti visą Juodosios jūros pakrantę, nustumiant nuo jos Ukrainą.


Jūs jau turite problemų su Azovo jūra, ir Kremlius pamatė, kad Vakarai į jas nereaguoja. Juk Kerčės sąsiauryje veikė ne „žalieji žmogiukai“, o Rusijos laivynas, užgrobęs Ukrainos laivus. Jei Vakarų visuomenė nesipriešins, tuomet Juodoji jūra de facto pavirs Rusijos vidaus teritoriniais vandenimis. Todėl jie neatsitraukia. Matydama, kad į agresyvius veiksmus Azove jūroje niekas rimtai nereagavo, Rusija pasidarė dar įžūlesnė. Ir jei tai susieti su tuo, kad JAV administracija nesiima ryžtingų veiksmų prieš Rusiją, tai greičiausiai paskatins Maskvą padaryti klaidingas išvadas. Jie gali pasiduoti pagundai agresyviai veikti.


– Kokios politinės ir karinės priemonės gali būti ženklais Rusijos pasirengimui pulti?


– Visų pirma, tai yra medicinos įstaigų, pavyzdžiui, lauko ligoninių, įrangos kiekis, viršijantis įprastų pratybų poreikius. Taip pat pajėgumų plėtra šaudmenims ir kitoms atsargoms laikyti. Logistinis pasiruošimas visada užtrunka. Ir tikiuosi, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos stebi situaciją. Tuo pačiu manau, kad Rusijos kariškiai griežtai laikysis operatyvinio saugumo reikalavimų. Žinoma, reikia stebėti informacinę erdvę – ar daugės naujienų apie humanitarinę krizę Kryme. Potencialiai Ukraina gali gauti duomenis iš savo agentų Donbase, juk ten yra tūkstančiai Rusijos karininkų ir jie gali kažkaip papasakoti apie tai, kas vyksta. Tikiuosi, kad ir ESBO misija elgsis atitinkamai.


– Tačiau, kaip žinoma iš naujienų, teroristinių grupuočių atstovai nesuteikia ESBO misijos stebėtojams neribotos galimybės patekti į teritorijas, pateisindami pandemijos sustabdymo priemonėmis …


– Esu nusivylęs Vokietijos, Prancūzijos ir JK veiksmais. Jie galėtų daryti didesnį spaudimą Kremliui, kad jis netrukdytų ESBO vykdyti savo darbą. Ir Kremlius tai mato. Man tai yra visiškai nepriimtina. Gaila, nes ESBO misijoje yra daug drąsių vyrų ir moterų, kurie, vykdydami savo užduotis, nuolat rizikuoja.


– Ar Ukraina ir Vakarai gali ką nors padaryti, kad būtų užkirstas galimas puolimas?


– Jei mes kalbėsime apie diplomatiją, tada Ukraina turėtų dirbti kiauras paras su Berlynu, Paryžiumi, Londonu ir Vašingtonu, taip pat Briuseliu, gilindama jų supratimą apie tai, kas vyksta. Atkreipti dėmesį ir dar kartą priminti: Ukrainos kareiviai vis dar miršta; Rusija toliau neteisėtai aneksuoja Krymą; Maskva ir toliau rengia visiškai neteisėtus planus. Kijevas turėtų plėtoti tvarią partnerystę su Rumunija, Gruzija ir Turkija. Kartu galėsite kalbėti daug garsiau, o jūsų balsas bus girdimas Briuselyje ir Vašingtone. Tai turėtų būti pirmasis žingsnis.


Informacijos srityje Ukrainos valdžia turi nuolat stengtis visiems savo piliečiams aiškinti, kas vyksta. Taip žmonės nustos būti pažeidžiami, taps atsparūs rusų dezinformacijai. Žinoma, tai lengva pasakyti, bet sunkiau padaryti. Tačiau čia būtina lyderystė.


Kalbant apie karines priemones, turime toliau stebėti pakrantę ir orą, nustatyti ženklus, kuriuos jau minėjau. Negalite laikyti visos kariuomenės pilnoje karinėje parengtyje. Tai nepraktiška. Mes nekalbame apie tai, kad eskaluoti pavojų. Tačiau žvalgybinės pastangos turėtų būti prioritetas, tuo pačiu įsitikinant, kad likusieji kariai daro viską, ko reikia, kad būtų pasirengę. Aš turiu omenyje mokymą ir aprūpinimą.

Kalbant apie ekonominę situaciją, Ukraina turi išsikovoti visų Europos valstybių paramą, kad kiekvienas laivas, kuris lankosi Krymo uostuose, būtų pripažintas, kad užsiima kontrabanda ir jam nebus leista patekti į Europos uostus. Nesvarbu, ar mes kalbame apie komercinius, ar Rusijos karinio jūrų laivyno laivus. Tai visiems primins, kad Krymo aneksija yra neteisėta. Kiek atsimenu, Kijevas oficialiai paskelbė visus Krymo uostus uždarytus. Ir toks draudimas galėtų būti svarbus žingsnis, atitinkantis dabartinę teisinio reguliavimo sistemą.


Su visa pagarba Ukrainai ir Gruzijai,  turiu pastebėti, kad viena iš priežasčių, kodėl padėtis Juodosios jūros regione nėra prioritetinė, o Vakarai čia neturi tokios strategijos Rusijos atžvilgiu, yra mažos investicijos. Jokio susidomėjimo. Jei Prancūzija, Vokietija, JAV, Didžioji Britanija ir kitos šalys neturi didelių investicijų Ukrainoje, Rumunijoje ir Gruzijoje, tai – būkime sąžiningi – jie tiesiog neturi už ką kovoti ir ką ginti.


O to būtent ir nori Rusija. Pavyzdžiui, Maskva sustabdė uosto projektą Anaklijoje (Gruzija). Jei tai būtų įmanoma įgyvendinti, Gruzija taptų logistikos centru tarp Europos ir Azijos, o visos susijusios šalys būtų suinteresuotos Gruzijos saugumu. Ir jei pervežimai toliau vyktų į Odesą ir Konstancą (Rumunija), tai reikšmingai pakeistų regiono ekonominę plėtrą. Ir Maskva to visai nenori. Kremliui reikalinga visiška Juodosios jūros kontrolė, nes tai leis tęsti operacijas Sirijoje ir Libijoje. Mes Vakaruose nesigiliname į šią situaciją. Rusija pabėgėlius iš Sirijos jau pavertė savotišku ginklu, dabar tai gali pakartoti Libijoje. Pilietinis karas, kuriame Rusija Libijoje palaiko maršalą Haftarą, priverčia milijoną pabėgėlių vėl bėgti į Europą. Ir tai nėra atsitiktinumas.


– Kalbant apie blogiausią scenarijų, kai Rusijos puolimas jau būtų įvykęs, kokia galėtų būti Vakarų šalių reakcija? Ir kaip Kinija ir Turkija?


– Visų pirma, visos ES šalys, taip pat JAV ir net, manau, Kinija turėtų pasmerkti tokius veiksmus diplomatiniu lygmeniu. Po to – žymiai sugriežtinti sankcijas. Vokietija turėtų nedelsdama sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą. Nežinau, kokie gali būti kariniai žingsniai, tačiau manau, kad Ukraina turėtų paprašyti Turkijos pagal Montreux konvenciją užkirsti kelią Rusijos laivų judėjimui per Dardanelų sąsiaurį. Tikiuosi, kad Kijevas jau veda tokias derybas su Ankara, todėl Turkijos pusė bus tam pasirengusi. Žinoma, Rusija taip pat turi didelę įtaką Turkijai.


Be abejo, mūsų NATO sąjungininkė Rumunija taip pat turi būti labai susirūpinusi. Rusija jau užgrobė Ukrainos gręžimo platformas, o tai reiškia, kad Kremlius reikalauja išplėsti savo išskirtinę ekonominę zoną (IEZ). Maskva jau atsidūrė tiesiogiai prie  Rumunijos IEZ, tačiau, dujų telkinių povandeninis perimetras jau net patenka į Rumunijos IEZ teritoriją. JAV ir kitos NATO narės turi aiškiai pasakyti, kad gins savo sąjungininkus – Rumuniją ir Bulgariją.


Vakarai taip pat gali smogti Rusijai kitoje vietoje, pavyzdžiui, Sirijoje. Tai gali būti kibernetinė ataka, pakenkianti Rusijos Federacijos galimybėms vykdyti užduotis savo bazėje Tartuse ar kitose vietose. Ir, žinoma, galime atjungti bent du didžiausius Rusijos bankus, kad Rusija tikrai skaudėtų. Priešingu atveju Kremlius supras, kad mes esame žodžiais susirūpinę, be rimtų veiksmų.


– Jūsų nuomone, ar tokie veiksmai yra tikrai įmanomi, ar Ukrainos laukia naujas „gilaus susirūpinimo“ turas?


– Deja, antrasis variantas yra visiškai įmanomas. Esant tokiai situacijai, labai svarbu stipri ir neabejotina Amerikos lyderystė. Gėdinga, kad Amerikos valdžia dabar neatrodo tokia stipri, nuosekli ir aiški Kremliaus atžvilgiu. Todėl rizika didėja.


– Mes esame hibridinio konflikto būsenoje. Kokias ne kinetines priemones Kremlius gali naudoti be įprastų pajėgų?


– Jei Kremlius nuspręs pulti, reikėtų tikėtis galingų kibernetinių išpuolių prieš Ukrainą, kad būtų sunaikintos komunikacijos ir išjungtos valdymo sistemos. Jie taip pat tęs dezinformacijos kampanijas. Tikiuosi visiškos Azovo jūros blokados. Aš taip pat įsivaizduoju daugybę pilietinių protestų, kuriuos įvairiuose socialiniuose sluoksniuose organizuos Rusijos specialiosios tarnybos. Jų tikslas – kiek įmanoma labiau išsklaidyti dėmesį, todėl tai bus skirtingi miestai visuose Ukrainos regionuose, ne tik pietuose. Visa tai atneš Kijevui daug problemų.

Pažyma


Ben‘as Hodges‘as: „Jei Kremlius nuspręs pulti, reikėtų tikėtis galingų kibernetinių išpuolių“

Bendravo Jurijus Lapajevas, Український Тиждень.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje