Diskusijoje su Rusijos opozicija – siūlymai peržiūrėti ES santykius su Rusija bei sankcijų taikymas


Diskusijoje su Rusijos opozicija – siūlymai peržiūrėti ES santykius su Rusija bei sankcijų taikymas

Iliustracija: newsader.com

Europos Parlamento narys, nuolatinis parlamento pranešėjas Rusijos klausimais Andrius Kubilius penktadienį vykusiame Parlamento neeiliniame Užsienio reikalų komiteto posėdyje teigė, kad reikia naujai ir iš esmės peržiūrėti Europos Sąjungos santykius su Rusija. Komiteto posėdyje A. Kubiliaus siūlymu ir iniciatyva dalyvavo opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Apie tai pranešta Europos liaudies partijos frakcijai priklausančios Lietuvos delegacijos interneto puslapyje.


Nuotolinėje diskusijoje taip pat dalyvavo bei situaciją Rusijoje aptarė Boriso Nemcovo fondo pirmininkas Vladimiras Kara-Murza, politikas, ekonomistas ir energetikos ekspertas, buvęs Rusijos energetikos viceministras Vladimiras Milovas; Ilja Jašinas – politikas, Maskvos Krasnoselsko rajono tarybos pirmininkas.


„Šioje strateginėje peržiūroje Europos Sąjunga prioritetą turėtų teikti ne Rusijai, o pirmiausia – demokratijai Rusijoje. Mes turime suprasti ir matyti, kad rytinėje Europos kontinento dalyje, įskaitant Rusiją, vyksta dideli pokyčiai: pradedant Baltarusija ir baigiant Chabarovsku. Atrodo, kad autoritarinių režimų, gyvavusių pastaruosius dešimtmečius, legitimumas eina į pabaigą“, – sakė A. Kubilius.


Jis teiravosi Rusijos opozicijos atstovų, kaip demokratiniai pokyčiai Baltarusijoje ir kitose Rytų Partnerystės valstybėse gali prisidėti prie demokratinės transformacijos Rusijoje, taip pat klausė, kaip jie ateityje mato demokratinės Rusijos santykius su Europos Sąjunga?


Rusijos opozicijos atstovas A. Navalnas padėkojo už Europos Parlamento paramą jam ir Rusijos žmonėms bei pažymėjo, kad atėjo laikas naujai strategijai, skirtai Rusijai. Pasak jo, reikia aiškiai atskirti Rusijos žmones, kuriuos ES turėtų palaikyti, ir valstybę, kurios pareigūnai turėtų būti vertinami kaip  kriminaliniai nusikaltėliai, laikinai užgrobę valdžią. Jo teigimu, artėjantys rinkimai į Rusijos Dūmą bus ypač svarbūs. A. Navalnas teigė, kad neišvengiamai rinkimai bus klastojami, tačiau labai svarbu, kad būtų suteikta teisė rinkimuose dalyvauti opozicijai. Europos Sąjunga jau dabar turėtų indikuoti, kad jei bus kuriamos kliūtys registruotis opozicijos kandidatams Dūmos rinkimuose – ES nepripažins rinkimų rezultatų.


Kalbėdamas apie ES sankcijas Rusijai, A. Navalnas teigė, kad ES turėtų taikyti tikslines sankcijas pinigų turintiems oligarchams, o ne generolams, kurie nekeliauja ir neturi banko sąskaitų Europos bankuose. Tikslinės ES sankcijos seniesiems ir naujiems Putino aplinkos oligarchams, pasak jo, bus populiarios tarp absoliučios daugumos rusų.


„Kol milijonieriaus Usmanovo jachta stovės Barselonos ar Monako uostuose, tol niekas į ES sankcijas Rusijoje nežiūrės rimtai“, – kalbėjo A. Navalnas, ragindamas sankcijas taikyti Rusijos oligarchams. Jis taip pat pažymėjo, kad tikslinės sankcijos turėtų būti pritaikytos Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų nevykdantiems Rusijos pareigūnams ir teisėjams.


Atsakydamas į A. Kubiliaus klausimą apie tai, kaip pokyčiai Baltarusijoje gali daryti įtaką pokyčiams Rusijoje,  Rusijos opozicijos lyderis pažymėjo, kad visi Rusijoje įdėmiai seka įvykius Baltarusijoje, kadangi A. Lukašenka yra tarsi politinis Putino tėvas. Jo vertinimu, situacija Baltarusijoje ir pokyčiai joje yra ypač reikšmingi ir Rusijai, ir jos režimui, todėl labai svarbu padėti Baltarusijos žmonėms nusikratyti A. Lukašenkos režimo, kuris tiesiogine šio žodžio prasme kankina žmones.


Jam pritarė ir politikas I. Jašinas, kad asmeninės tikslinės sankcijos, taikomos Putinui ir jo sąjungininkams, būtų labiau efektyvios ir suprantamos Rusijos žmonėms. Jis pažymėjo, kad V. Putino režimo skleidžiama dezinformacija ir pastangos korumpuoti ES politikus bei sistemas kelia rimtą grėsmę Europos visuomenėms.


Boriso Nemcovo fondo pirmininkas Vladimiras Kara-Murza pažymėjo, kad Rusijos miestuose auga supratimas, kad šalyje reikia pokyčių. Tai, anot jo, rodo praėjusiais metais vykę  protestai Maskvoje bei šiųmetiniai protestai Chabarovske. V. Kara-Murzos teigimu, Rusijos prezidentas nėra populiarus, kaip teigia Rusijos propagandiniai kanalai, nes jeigu Putinas būtų populiarus – kodėl tuomet bijo laisvų rinkimų?


„Beje, mes laisvų rinkimų Rusijoje neturėjome jau du dešimtmečius“, – sakė prelegentas.


V. Kara-Murza pažymėjo, kad paskutiniai konkurencingi rinkimai Rusijoje vyko 1999 metais, per tą laiką Rusijoje užaugo nauja karta, nežinanti, kas yra laisvi ir sąžiningi rinkimai, bet auga pilietiškai aktyvaus jaunimo, kuris nori pokyčių. Jis pabrėžė, kad tik patys rusai gali paskatinti pokyčius Rusijoje, bet Europos Sąjunga gali stipriai prisidėti prie to, jei nustotų įgalinti tuos, kurie vagia iš Rusijos žmonių ir pažeidinėja jų teises, ir po to naudojasi jais Vakaruose. Jis pasveikino Europos Sąjungoje vykstančias baigiamąsias diskusijas dėl Magnitskio tipo ES lygio sankcijų mechanizmo, ir priminė, kad nužudytojo opozicijos lyderio Boriso Nemtsovo žodžiais, tokios sankcijos yra labiausiai pro-rusiškas užsienio valstybių sprendimas.


Politikas, energetikos ekspertas V. Milovas paantrino A. Navalnui, kad jeigu artėjančiuose rinkimuose į Rusijos Dūmą nebus leidžiama dalyvauti opozicijai, tuomet rinkimai turėtų būti laikomi neteisėtais ir nepripažįstami jų rezultatai. Jis pažymėjo, kad V. Putino režimas neturi legitimumo Rusijoje, nors užsienio politikoje jis siekia parodyti visai kitokį vaizdą.


Jis apžvelgė pastarųjų septynių metų ekonomines tendencijas Rusijoje, kurios žymiai mažina rusų palaikymą V. Putinui.


Atsakydamas į A. Kubiliaus klausimą, kaip ES galėtų padėti demokratijai Rusijoje po to, kai V. Putinas pasitrauks, V. Milovas pažymėjo, kad yra daug būdų, bet prisimindamas ES ir Rusijos santykius prieš 20 metų, jis įvardino, kad viena pagrindinių tuomet augančio priešiškumo Vakarams Rusijoje priežasčių buvo Vakarų, taip pat ir ES, nenoras atverti savo rinkų Rusijai.


„Žinau, koks tai politiškai sunkus sprendimas, bet atėjus tokiam laikui turėtumėte rimtai apsvarstyti apie rinkos atvėrimą Rusijos prekėms ir paslaugoms, ir apie gilesnę ekonominę integraciją,“ – pažymėjo V. Milovas.


Jis taip pat apgailestavo, kad ES neskuba tokių teisių suteikti net ir europietišką kelią pasirinkusioms Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai. V. Milovas pabrėžė, kad Baltarusijoje milijonai žmonių Europos viduryje kovoja už laisvę ir demokratiją, ES turėtų visokeriopai jiems padėti, įskaitant ir ekonomines bei finansines pagalbos priemones.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje