Kodėl įvykiai Lietuvoje yra daugiau nei vadinamoji „migrantų krizė“?



Dalijamės tarptautinės savanorių bendruomenės „InformNapalm“ svetainės skaitytojams publikuotu įdomiu ukrainietės Katerynos Kistol, saugumo studijų, tarptautinių santykių ir informacijos saugumo ekspertės, UCL – University College London absolventės straipsniu apie Baltarusijos ir Kremliaus vygdomą agresiją prieš Lietuvą.


Tiems, kurie seka įvykius Lietuvoje. O ir tiems, kurie neseka. Tai svarbu, ir ne tik dėl neramios situacijos draugiškoje Lietuvoje, bet ir mums patiems.

Nuo birželio pradžios Lietuva priešinasi Lukašenkos režimo organizuojamiems išpuoliams, kuriuos palaiko Kremlius. Atrodytų, kad pastarosiomis dienomis padėtis šiek tiek stabilizavosi, pavyko sustabdyti srautą pasienyje ir net pristabdyti į Minską atvykstančių skrydžių srautą. Tačiau rūgpjūčio 10-os antradienis atrodė ypač sunkus – prie padėties pasienyje ir migrantų stovyklose buvo pridėtas dar vienas destabilizavimo centras, kurio fone vyksta vykdoma agresyvi dezinformacijos kampanija. Pabandysiu apie įvykius papasakoti iš eilės.

Pirma, kas atsitiko Seime ir šalia jo?

Antradienį, rugpjūčio 10 d., Lietuvos Seimas susirinko į neeilinę sesiją, kurioje buvo planuojama priimti sprendimus dėl dviejų įstatymų paketų aktualiausiomis temomis. Sesija buvo paskelbta prieš savaitę, klausimai buvo aktyviai svarstomi viešai.

Antradienio rytą prie Seimo rūmų pradėjo burtis „protestuotojai“, kurie priešinosi privalomo skiepijimo politikai ir neskiepytiesiems numatomiems apribojimams. Anot susirinkusiųjų protestuoti, Seimo sprendimai pažeistų žmogaus teises. Bėda ta, kad tą dieną posėdyje apskritai nebuvo aptarinėjamos jokios pandemijos ir kovos su ja priemonės. Pirmasis Seimo svarstytas įstatymų paketas buvo susijęs su fizinio barjero statyba pasienyje su Baltarusija. Antrasis – suteikti išplėstines galias ginkluotosioms pajėgoms dabartinėje situacijoje, siekiant veiksmingiau spręsti uždavinius pasienio ruože.

Formaliai mitingas prie Seimo buvo sankcionuotas iki 17 val., o viską, kas įvyko po to – negalima vadinti mitingu. „Protestuotojai“ (iš tikrųjų vietiniai liumpenai) apsupo Seimą, taip įkalinę pastate esančius parlamentarus. Maždaug 21 val., kai „protestas“ pagaliau peraugo į riaušes, į įvykio vietą atvyko riaušių malšinimo padalinio policijos pareigūnai ir dar penki Viešosios tvarkos tarnybos (VST) ekipažai, panaudotos ašarinės dujos. Akmenys, stikliniai buteliai ir sprogstamieji paketai skriejo link policijos ir žurnalistų. Per susirėmimus buvo sužeista apie dvidešimt policijos ir VST pareigūnų. Trečiadienio rytą buvo sulaikyti 26 žmonės ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip paaiškėjo šiandien, daugiau nei trečdalis sulaikytųjų yra anksčiau teisti.

Antra, kodėl reikėjo mitingo?

Jūs suprantate, kad lietuvių protestai paprastai vyksta ne taip? Na visiškai ne taip? Ir kad susibūrimo prie Seimo laikas taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Šiuo atveju buvo suaktyvintos dvi destabilizuojančios ląstelės ir jos buvo sinchronizuotos. Beje, tos pačios dienos vakare Rūdninkų poligone, kur įsikūrusi nelegalių migrantų stovykla, vėl įvyko susirėmimai. Iš stovyklos pabėgo dvidešimt žmonių, buvo sugrąžinta vienuolika.

Trečia. Informaciniai komponentai

Kokie naudojami įrankiai? Klasikinė propaganda, dezinformacija ir manipuliacijos siekiant diskredituoti vyriausybę, bandant išsiūbuoti situaciją iki politinės krizės masto. Pagrindiniai šaltiniai yra Rusijos ir Baltarusijos prorusiška „žiniasklaida“, įskaitant tokias kaip „RuBaltic“, „Sputnik.by“ ir „Sputnik.lt“, „Baltnews“, „Lenta.ru“, „Belta.by“, „Ont.by”. Leiskite priminti, kad nuoseklus ir kryptingas valdžios diskreditavimas prasidėjo seniai.

Pavyzdžiui, prorusiškame „RuBaltic“ straipsnis „Vilniaus šturmas ir valdžios atsistatydinimas: kas lemia migracijos krizę Lietuvoje“ pasirodė liepos 28 d.

O kaip su technikomis? Vykdomose informacinėse atakose prieš Lietuvos valdžią ir visuomenę galima atsekti mažų mažiausiai šiuos metodus:

Name calling (prie objekto pridedamas garsus vardas, simbolis, sukeliantis stiprias neigiamas emocijas; naudojamas sarkazmas). Pavyzdys: žodis „fašistai“, kuris vyriausybei skamba tiesiog nepaliaujamai, buvo ant vakarykščių „protestuotojų“ plakatų. Beje, Lietuvos atveju pagal Kremliaus propagandininkų scenarijų terminas „fašistai“ reguliariai naudojamas jau turbūt dešimtmetį, skirtingose ​​scenose ir skirtingų dekoracijų fone.

Transfer (nepagrįstas simbolių naudojimas, padedantis žmonių galvose susieti vieną reiškinį su kitu). Pavyzdys: „protestuotojai“ buvo apsirengę koncentracijos stovyklos įkaitais su geltonomis Dovydo žvaigždėmis, surengė getą, taip bandydami parodyti, kad neskiepyti žmonės yra priversti atsidurti „gete“. Tai ne kas kita, kaip bandymas spausti labai skaudų Lietuvos visuomenei tašką. Taip pat – susirėmimų prie Seimo palyginimas su „Maidanu Vilniuje“, kaip tai buvo nušviesta propagandinių šaltinių.

Labeling (ženklinimas). Pavyzdys: jau minėti „fašistiniai žiaurumai“, palyginimai su „naciais“. Bandymai pateikti „protestą“ kaip taikius veiksmus, o valdžios veiksmus – kaip žiaurų susidorojimą su „taikiais protestuotojais“.

Outright lie (atviras melas). Pavyzdys: kelios negrabios klastotės apie tariamai nužudytą irakietį ir net piketas prie Lietuvos ambasados ​​Minske; neva nėščia be sąmonės moteris, kurią, pasak legendos, Lietuvos pasieniečiai priverstinai „grąžino“ į Baltarusijos pusę; daugybė istorijų apie Lietuvos pasieniečių žiaurumus ir net Lietuvos pasieniečių šunis! Šios išgalvotos istorijos (visos čia paminėtos klastotės yra paneigtos) dauginamos su vienu labai paprastu tikslu – valdžios nužmoginimu.

Band wagon (motyvacija sekti minios pavyzdžiu be tinkamo argumentavimo, principas „daryk kaip visi“). Čia, ko gero, aišku savaime. Turint omenyje, kad kalbama apie mitingą prieš vakcinaciją – bent jau taip jis buvo pristatomas – argumentai yra nereikalingi.

Trys iš čia išvardytų metodų yra įtraukti į „Septynių propagandos priemonių“ sąrašą, kurie dar 1939 m buvo „įrašyti“ į pagrindinį propagandos vadovėlį (aut. Alfredas M. Lee ir Elizabeth B. Lee).

Galiausiai turiu pasakyti, kad tyčia nevadinu to, kas vyksta šią vasarą Lietuvoje „migrantų krize“. Taip šią situaciją dažniausiai įvardina žiniasklaida. Čia, manau, verta būti labai atsargiems su apibrėžimais bent dėl ​​trijų priežasčių:

  1. Vien jau todėl, kad negalima priimti agresoriaus naudojamos terminijos, nes po to neišvengiamai seka priešiškų naratyvų šleifas. Ir taškas.

  2. Tai nėra klasikinė (organiška, jei norite) „migrantų krizė” įprasta prasme: nelegalių migrantų srautai nesusiformavo savaime, lėktuvai iš Irako savaime neužsipildė, o masės žmonių nepradėjo judėti per Baltarusiją į Lietuvos pasienį, kol nebuvo sukurtos tinkamos sąlygos šios schemos įgyvendinimui ir jos tolimesniam maitinimui. Schemą sukūrė ir palaiko Baltarusijos valdžia, remiant Kremliui. Todėl sakyčiau, kad tai ne kas kita, kaip ataka prieš Lietuvos valstybingumą, turinti aiškų tikslą destabilizuoti politinę situaciją, poliarizuoti visuomenę, mažinti jos stabilumą ir gebėjimą priešintis.

  3. Ši ataka taip pat turėtų būti vertinama kompleksiškai – ir kaip ataka prieš ES ir NATO bendrai, nes jos tikslas yra parodyti Lietuvos pavyzdžiu, kuriai šiuo metu smogiama dėl jos geografinės padėties, tariamą Vakarų šalių nesugebėjimą išspręsti politinę krizę. Parodyti, kad „demokratija neveikia“. Parodyti, kad demokratija yra pažeidžiama. Ir kad „štai kokio atsakymo sulauksite į jūsų sankcijas“. Be to, nepamirškime, kad Lukašenka pradėjo grasinti Ukrainai. Todėl šis „jėgos demonstravimas“ skirtas mums visiems, jie sako: „pažiūrėkite, kaip susitvarkys galingieji ES ir NATO sąjungininkai, o tada gerai pagalvokite, kas gi padės jums panašioje situacijoje“.

Beja, tądien vykusioje neeilinėje Seimo sesijoje buvo patvirtinti abu įstatymų paketai, kuriuos Seimas svarstė dienos metu. Pirmasis leidžia statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija. Planuojama statybas baigti dvigubai greičiau, t.y. iki 2022 m. vasaros. 508 km ilgio atkarpoje turėtų atsirasti 4 metrų įtvirtinta tvora. Ši apsauginė konstrukcija kainuos apie 152 milijonus eurų. Taip pat buvo nuspręsta ekstremalios situacijos metu pasienio ruože ginkluotosioms pajėgoms suteikti platesnius įgaliojimus. (Pavyzdžiui, teisė stabdyti asmenis patikrinimui ir juos sulaikyti).


Autorė: Kateryna Kistol (vertimas G. Grajausko) saugumo studijų, tarptautinių santykių ir informacijos saugumo ekspertė, UCL – University College London absolventė.



Sergejaus Jelkino karikatūra apie situaciją Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje / DW.com

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje