InformNapalm skaitytojams skelbiame straipsnio “Hidden Threat To Navies: How Freely Available Satellite Imagery Can Track Radars” vertimą iš anglų kalbos. Straipsnis publikuotas interneto svetainėje „Naval News“. Vertimą atliko InformNapalm Lietuvos redakcija.
Radarų trukdžiai iš Sentinel-1 palydovo vaizdų virš Barenco jūros. Tai sutampa su Rusijos karinio jūrų laivyno raketų bandymais. Dažniausiai šie trukdžiai nepastebimi, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos nesitreniruoja šioje vietoje.
Slapti rusų bandymai
Naujausi Rusijos karo laivai šiuo metu išbando hipergarsines sparnuotąsias raketas. Šie bandymai vyksta lediniuose Barenco jūros vandenyse, taip pat laikomuose viena labiausiai nuo civilizacijos nutolusių vietų pasaulyje. Jie yra dengiami ilgos arktinės nakties bei storo debesų sluoksnio. Tačiau Barenco jūros prieigos vis tik yra stebimos. Ir tai daro ne tik NATO laivynas (žinoma, šio fakto negalima patvirtinti).
OSINT (angl. Open Source Intelligence, liet. atvirųjų šaltinių žvalgyba) naudoja viešai prieinamus duomenis tam, kad gautų įžvalgas bei išvadas apie karinius pajėgumus. Mes esame įpratę prie labiau komercinių palydovų vaizdų, kaip antai naudojamų įvairiose skaitmeninėse žemėlapių programose ar Google Earth. Intuityvu manyti, kad šie kartais gali atskleisti karines paslaptis. Tačiau jie negali fiksuoti vaizdo per debesų sluoksnį ar nakties metu. Šiam tikslui naudojamos mažiau žinomos komercinės palydovinių nuotraukų programėlės. Jos veikia dėka technologijos, vadinamos Synthetic Aperture Radar (SAR) bei padengia zonas, nepasiekiamas įprastiems vaizdo palydovams. Iš esmės galima sakyti, kad tokios programėlės naudoja radarus tam, kad stebėtų aplinką bet kokiomis sąlygomis, įskaitant debesuotumą bei nakties laiką. Arktinė žiema taipogi nėra apsauga nuo SAR palydovų.
Pagrindinis OSINT šaltinis – Sentinel-1 palydovų pora. Jie taip pat yra Europos Komisijos (EK) ir Europos kosmoso agentūros (EKA) bendros iniciatyvos „Kopernikas“ Europos radarų observatorijos dalis. Šie duomenys yra laisvai prieinami internete.
Sentinel-1 palydovai turi trūkumą, kuris gali būti paverstas privalumu. Šie įtaisai gali būti laikinai apakinami dėl kitų radarų vykdomo duomenų perdavimo. Nors tai ir iškreipia bendrą vaizdą, tačiau tuo pačiu atsiranda galimybė surasti, o kartais ir nustatyti aptariamą radarą.
Radarų susidūrimai strategiškai svarbioje Hainano saloje Pietų Kinijos jūroje. Sudėtinis tam tikrą laiką surinktų duomenų vaizdas. Analizę sudarė „Twitter“ vartotojas d-atis, kuris naudoja pasirinktinius įrankius ir metodus.
Aukščiausio lygio karinės pajėgos tokias technologijas naudoja jau daugybę metų. Jų specialiai sukurti radarai gali aptikti ir kategorizuoti platų radarų tinklą. Palyginimui, Sentinel-1 yra gana ribotas. Jis perduoda tik 5.4 GHz su 100 MHz pralaidumu. Taigi, tik kiti radarai, perduodantys duomenis 5300-5500 MHz diapazone, gali jam kliudyti. Kitaip tariant, Sentinel-1 pasirenka tik tuos radarus, kurie veikia panašiu dažniu.
Kaip dauguma OSINT informacijos šaltinių, mes negalime sutelkti dėmesio tik į Sentinel-1 trūkumus. Svarbu apžvelgti ir palydovo galimybes. Nors jo sensoriai yra gana riboti, aparatas gali atskleisti karines paslaptis. Be to, jei stebėtojai turi stiprius techninius įgūdžius (kas kai kuriems jų ir yra būdinga), gauti duomenys gali būti transformuoti į vertingą žvalgybinę informaciją. Ji yra tiksli bei teisinga, jei analizuojama drauge su kitais OSINT šaltiniais.
Tarp techninių įrankių, vystomų analitikų, galime rasti ir 5Ghz Interference Tracker, vystomą OSINT Editor. Jis sujungia daugybę Sentinel-1 paveiksliukų bei naudoja algoritmus diferencijuoti signalus. Taip pat šis įrankis padeda taisyti statinių radarų šaltinius.
Daug kas gali būti nustatyta vien iš nuotraukų. Pavyzdžiui, interferencijų plotis ir impulsų pasikartojimas padeda identifikuoti sistemą. Senesnio modelio radarai, veikiantys analogo principu ir pasižymintys dažnesniu pasikartojimu, gali būti lengvai klasifikuojami. Įmanoma net sužinoti, kaip jie sukasi keliaujant palydovui. Modernesni radarai, kuriuose įdiegtos trukdžių slopinimo technologijos, gali būti painesni.
Tačiau tai ne visada reiškia, kad šių neįmanoma identifikuoti.
Senesni radarai gali būti paprasčiau nuskaitomi dėl savo nuspėjamumo. Kartais oro radarai ar kitų civilinių tipų radarai sukelia trikdžius, tad kontekstas visuomet yra svarbiausia detalė. Šio radaro struktūra yra panaši į pastebėto Libijoje.
Stacionarių radarų buvimo vieta gali būti nustatoma kryžminiu būdu susiejant kelis palydovų leidimus. Kaip taisyklė, trikdžiai suformuoja juostą, einančią tiesiai per vaizdą. Taigi, jei palydovai ateina iš dviejų skirtingų kampų, jų susikirtimo vieta taip pat žymi radaro vietą. Be to, kartu su didelės raiškos komerciniais palydoviniais vaizdais (pvz., Google Earth) galima nustatyti vietą, kurioje tiksliai yra radaras, ar bent susiaurinti paieškos sritį. Net jei radarų susikirtimas nėra pastebimas, šaltinis vis vien gali būti nustatytas ieškant palei trukdžių maršrutą.
Sukryžminti karinius laivus yra sudėtingiau dėl jų pastovaus judėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais galima nustatyti jų tipą. Dažniausiai pirminei identifikacijai yra naudojamas kontekstas bei kiti OSINT duomenys. Kai kurie matomi kariniai laivai yra vieni naujausių ir geriausiai veikiančių tarp panašaus tipo transporto priemonių.
Ši taktika nėra būdinga vien tik arktinei Rusijai, kur šie metodai gali būti pritaikyti gauti žvalgybinei informacijai apie karines jūros pajėgas. Lygiai taip pat analizuojami karo laivai Kinijos pakrantėje ar prie Libijos, o kartais tiriami ir antžeminiai radarai su vaizdu į vandenis.
Atvirųjų šaltinių žvalgyba gali kelti pavojų bet kurios valstybės karinėms jūrų operacijoms. Taip nutinka todėl, kad susiję duomenys yra nemokami ir dažniausiai nesunkiai analizuojami. Bet kas, turintis interneto ryšį, greičiausiai gali užfiksuoti karo laivų buvimo vietą naudodamas vien darbinius parametrus. Nors radaro palydovo duomenys nėra patys intuityviausi, jie suteikia OSINT stebėtojams dar vieną karinių laivų stebėjimo įrankį. Ir nė vienas laivynas nėra apsaugotas nuo OSINT.
