2021 m. kovo 31 d. per specialų ESBO nuolatinės tarybos posėdį paskutiniu momentu buvo pasiektas dalyvaujančių šalių sutarimas dėl ESBO misijos Ukrainoje pratęsimo. Šis sprendimas nebuvo lengvas ir kovo 26-osios išvakarėse Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai nurodė, kad kai kurios ESBO valstybės-narės bando blokuoti sprendimą pratęsti mandatą, kas, be abejo, buvo naudinga tik Rusijos Federacijai.
ESBO pirmininko pareigas einanti Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasveikino ESBO Specialiosios stebėjimo misijos (toliau tekste SSM) mandato pratęsimą Ukrainoje ir pareiškė, kad jis apima visą Ukrainos teritoriją jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas ESBO svetainėje.
Jungtinės Valstijos taip pat palankiai įvertino ESBO įgaliojimų pratęsimą Ukrainoje ir pažymėjo, kad ragina suteikti SSM visišką prieigą visoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant Krymą.
Kodėl svarbu pratęsti ESBO SSM misiją Ukrainoje
Tarptautinė savanorių bendruomenė „InformNapalm“ taip pat palankiai vertina sprendimą išplėsti ESBO SSM Ukrainoje ir pažymi, kad pastaraisiais metais misija gerokai evoliucionavo nuo ,taip vadinamų, „aklų stebėtojų“ iki svarbaus informacijos šaltinio, kuriame nuolat pateikiami nauji svarbūs tiesioginės Rusijos karinės agresijos įrodymai.
Viešos ESBO SSM ataskaitos vis dar tiesiogiai neįvardina Rusijos ginklų ar įrangos naudojimo, tačiau tarptautinė ekspertų bendruomenė išmoko analizuoti šias ataskaitas pagal įrangos pavadinimą ir nustatyti aiškius įrodymus, kad Rusija tiekia šiuolaikinius savo ginklų ir įrangos modelius į okupuotas Ukrainos teritorijas, kuriuos gali eksploatuoti tik profesionalūs RF ginkluotųjų pajėgų kariniai specialistai.
Pastaraisiais metais, pasitelkiant ESBO misijos Ukrainoje mini bepiločius, buvo patvirtinti ankstesni „InformNapalm“ tarptautinės bendruomenės savanorių atlikti OSINT tyrimai apie Rusijos ginklų sistemų ir įrangos buvimą Donbase. Štai keletas pavyzdžių:
2020 m. gruodžio mėn. Rusijos 2B26 raketos pirmą kartą buvo įtrauktos į ESBO SSM ataskaitą Donbase.
2019 m. vasario mėn. ESBO SSM bepilotis užfiksavo naujausią Rusijos radijo žvalgybos kompleksą TORN.
SMM taip pat pradėjo periodiškai fiksuoti modernių Rusijos elektroninio karo sistemų RB-341V Leer-3 buvimą Donbase.
Stebėtojai taip pat periodiškai fiksavo karinių kolonų invaziją iš Rusijos Federacijos teritorijos ir paslėptą krovinių gabenimą į Donbasą per nekontroliuojamas sienos atkarpas.
Rusijos elektroninio karo kompleksas R-330Zh „Žitel“ taip pat ne kartą pastebėtas okupuotoje Ukrainos Donbaso dalyje.
2020 m. lapkričio mėn. būtent ESBO SSM stebėtojai Donbase pirmą kartą užfiksavo naujausią Rusijos sistemą „Navodčik-2“.
2020 m. kovo mėn. naujausia rusiška įranga RB-341V „Leer-3“, R-934B „Sinica“ ir RB-636 „Svet-KU“ Donbase pateko į oro fotografijas, padarytas iš ESBO SSM bepiločių.
Žinoma, be daugelio teigiamų aspektų, būta ir negatyvių atvejų, nes 2020 metų pradžioje tarp ESBO stebėtojų Donbase atsirado daugiau Rusijos piliečių ir misijos pranešimuose imta pastebėti manipuliacijų.
Pastarųjų metų labiausiai rezonansinis atvejis – 2021 m. vasario mėnesio nuotraukos, padarytos iš ESBO SSM bepiločio, kai Donbase pirmą kartą buvo pastebėtas rusiškas radaras 51U6 „Kasta-2E1“, kurį rusai skubiai bandė užmaskuoti Ukrainos vėliavos spalvų audiniu.
Atsižvelgdama į šiame straipsnyje nurodytą medžiagą, tarptautinė savanorių bendruomenė „InformNapalm“ pastebi, kad pastaraisiais metais pastebimai padidėjo ESBO misijos efektyvumas ir ragina daugiau dėmesio skirti misijos ataskaitų potencialui, tiriant Rusijos karinę agresiją prieš Ukraina.
Šioje medžiagoje mes apsvarstėme tik vieną iš misijos darbo aspektų, neaptardami apšaudymų monitoringo, kuris taip pat yra svarbus.
