Kare Donbase dalyvavę karininkai: Ukrainos kariuomenė buvo visiškai nepasiruošusi

Tęsiame draugystę su mūsų bendraminčiais Lietuvoje – Locked N’ Loaded partizanais. Publikuojame straipsnį parengtą pagal Locked N’ Loaded pranešimą spaudai.

Rusijos agresija Ukrainoje nusinešė (ir tai vis dar tęsiasi) daug Ukrainos karių gyvybių / Šaltinis pravda.com.ua


Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau septynerius metus. 2014–2015 metais vyko aktyvioji fazė su didelėmis puolamosiomis ir gynybinėmis operacijomis. Vėliau karas su retomis išimtimis virto apkasų, artilerijos, snaiperių ir dronų karu. Karas, kuris pabudino Lietuvos kariuomenę, dabar karinės analitikos požiūriu eina į antrą planą. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama naujiems konfliktams.


Naujoje „Patrulio bazė“ laidoje kalbintas buvęs Ukrainos jūrų pėstininkų žvalgybos ir operacijų viršininkas Andrii Pidlysnyj ir karinės mokymo misijos vadovas Ukrainoje pulkininkas leitenantas Tomas Matulevičius sutiko, kad karo pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos buvo visiškai nepasiruošusios.


"Patrulio Bazė": Karas Ukrainoje. 5 serija


Sunki konflikto pradžia


T. Matulevičiaus teigimu, Ukrainos karininkai apie pasirengimo stygių kalbėjo gerokai prieš karo pradžią.

„Aš manau, kad savanorių pajėgos vaidino labai svarbų vaidmenį. Nemažai vyrukų iš Maidano užpildydavo savanorių batalionų gretas. Jie stovėjo pirmi. (...) Aišku jie gaudavo reikiamą įrangą ir ginklus, bet jie stovėjo pirmi“, – kalbėjo laidos svečias.


Savanorių batalionų svarba pradėjo menkti, kai reguliariosios pajėgos suprato, kad privalo kautis, tačiau greitai išaiškėjo pasirengimo stygius. Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė Ukrainos kariuomenė, buvo: moralė, logistika, nepilnai sukomplektuoti batalionai ir vadovybė.


A. Pidlysnyj sutiko, kad savanorių pajėgos konflikto pradžioje tapo nepamainomomis, bet išskyrė ir trūkumų.


„Mano nuomone, jos veikė paraleliai su reguliariosiomis pajėgomis. Reguliariosioms pajėgoms reikia įsakymo, kad eiti į priekį, atkovoti gyvenvietę ar miestą. Tuo tarpu savanorių pajėgos nusprendė naikinti priešus savo nuožiūra“, – apie veiksmų koordinavimo trūkumus kalbėjo ukrainietis.


„Taip pat mes turime savanorius, kurie yra civiliai, bet jie nupirkdavo viską ko reikia mūšio laukui. (...) Antiteroristinės operacijos pradžioje, kaip ji tuo metu buvo vadinama, dalis karių neturėjošarvinių liemenių, jie naudojo policijos šarvines liemenes, daug senos technikos, kurią reikėjo taisyti. Nemažai pinigų šiems atnaujinimams atėjo iš savanorių“, – pridūrė jis.


A. Pidlysnyj patirtis šiame konflikte prasidėjo 2014 metų pabaigoje. Apie 300 jūrų pėstininkų iš Rusijos okupuoto Krymodalinys pasiliko ginti kelis miestelius, kurie buvo pakeliui į Mariupolį. Kariai turėjo tik sovietinės gamybos techniką.


„Ne visa technika veikė. Vienas iš tankų negalėjo šaudyti, kitas negalėjo judėti. (...) Su mumis buvo ir karininkų iš laivyno vadovybės, kurie mokėjo dirbti tik ofisinį darbą, bet jie paėmė ginklus bei ėjo su mumis“, – kalbėjo jis.


Ukrainiečio teigimu, tuo metu jam buvo patikėtos snaiperio pareigos ir teko atlikti nemažai operacijų taip vadinamoje „pilkojoje zonoje“.


„Tai buvo lyg pirmasis pasaulinis karas, priminė Remarko kūrinius. Daugybė apkasų, pozicijos šaudyti, pozicijos technikai. Beveik tas pats, tik be cheminio ginklo naudojimo“, – kalbėjo karys.


Nesuprato, kad buvo užpulti Rusijos kariuomenės


A. Pidlysnyj teigimu, konflikto pradžioje Ukrainos kariuomenė nesuprato, kad buvo užpulta Rusijos ginkluotųjų pajėgų.


„Mes supratome, kad iš pradžių tai buvo separatistai iš Donbaso. (...) Tiesa, žinojome, kad bataliono, štabo vadovybė ir aukščiau buvo rusai. Jie valdė visus procesus“, – šnekėjo ukrainietis.


Po sėkmingo Ukrainos kariuomenės puolimo 2014 m. vasarą Rusija pamatė, kad Ukrainos pajėgos gali susigrąžinti visą regioną. Tuomet per sieną į mūšį pajudėjo reguliariosios Rusijos pajėgų manevriniai daliniai (tankų ir mechanizuoti daliniai). Po Ilovaisko ir Debalcevės mūšių reguliariosios pajėgos buvo atitrauktos, tačiau valdymas, žvalgybos duomenys, parama ugnimi ir aprūpinimas ir toliau keliauja iš Rusijos.


„Dabar, kaip ir 2014 metų pradžioje, prieš Ukrainą kaunasi daugiausiai žmonių iš Donbaso ir įvairių samdinių iš Rusijos bei kitų šalių. Didžioji dalis batalionų vadavietėse ir aukštesnėse pozicijose tarnaujančių karių yra Rusijos karininkai. (...) 2019 metais mes nukovėme bataliono vadą, jis buvo rusas“, – kalbėjo laidos svečias.


Anot jo, Rusija neigia bet kokį savo reguliariųjų pajėgų buvimą Donbase. Net suradus asmeninius dokumentus, teigiama, kad šis karys jau seniai rezerve, yra samdinys ir panašiai. Kartais net rašomos ataskaitos atgaline data.


Pagerėjo separatistų pasirengimas


„2014 metais dauguma separatistų buvo civiliai, o dabar tai – reguliarioji kariuomenė, neskaičiuojant Rusijos pajėgų. (...) Greičiausiai jie nesugebės atlikti puolamosios operacijos savarankiškai, bet jie treniruojasi, turi mokymo bazes, juos mokoinstruktoriai iš Rusijos“, – šnekėjo A. Pidlysnyj.


Jis sakė, kad jeigu Donbase nebūtų Rusijos pajėgų ir aprūpinimo, ukrainiečiai sugebėtų labai greitai susigrąžinti prarastas teritorijas, nes separatistų finansavimu, kuru, amunicija ir technika pasirūpina Maskva.


„Taip pat separatistų moralė priklauso nuo pinigų. Jie dabar nėra labai motyvuoti, nes kas 2014 metais manė, kad gal teritorijos taps atskiromis respublikomis, praėjus septyneriems metams suprato, jog taip tikrai nebus. Jie tapo Rusijos politinių intrigų dalimi. Dauguma vyrų, kurie kovoja prieš mus, tai daro tik dėl pinigų“, – teigė ukrainietis.


Separatistų pajėgų atsinaujinimui didelę įtaką turėjo Maskva. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad separatistų bataliono struktūra yra lygiai tokia pati, kaip ir Rusijos reguliariųjų pajėgų.


„Rusijai reikia turėti struktūrizuotus batalionus, ne kaip 2014 metais. Tuo metu Donbase buvo daugybė vadų, jie kovojo vieni prieš kitus, jie kovo prieš ukrainiečius ir kartais net prieš rusus“, – minėjo A. Pidlysnyj.


Su teiginiu, jog separatistų pajėgos gerokai patobulėjo sutiko ir T. Matulevičius.


„Jie vykdo pozicijų rotaciją, jie vyksta į mokymus . (...) Tai nėra tik sėdėjimas pozicijose, stebėjimas, šaudymas, gal kažkokių provokacijų vykdymas. (...) Mokymų sistema veikia“, – teigė jis.


Užsitęsęs konfliktas kenkia Ukrainai


T. Matulevičius tikino, kad užsitęsęs konfliktas prie sienų rytuose kenkia Ukrainai.


„Yra tiek daug sričių, kur gali panaudoti tuos pinigus. Dabar turi gynybai skirti daug finansų, dėl to negali atlikti reformų ir negali prisijungti prie NATO, nes teritorijoje turi konfliktą“, – šnekėjo karininkas.


Ukrainai norint prisijungti prie NATO, reikia pasiekti susitarimą dėl savo rytinių sienų. Viena iš sąlygų tampant Aljanso nare yra karinių konfliktų nebuvimas šalyje.


„Tai nėra normalu, kai tauta gyvena karo sąlygomis. Konfliktui tęsiantis vis daugiau žmonių prie to prisitaiko. (...) Iš pradžių patriotizmas auga ir auga, bet ar patikėsi, kad po 15, 25 metų šis patriotizmo lygis išsilaikys?“, – retoriškai klausė jis.


Anot karininko, pasaulis pavargo nuo ilgai besitęsiančio konflikto Donbase.


„Kai tai prasidėjo, visi kalbėjo apie pagalbą. Ir dabar mes tai sakome, bet dėmesys krypsta į naujas pasaulyje iškylančias problemas“, – sakė jis.


Prailgęs konfliktas, A. Pidlysnyj nuomone, kenkia ir Ukrainos kariuomenės moralei. Šiuo metu kariai didžiąją laiko dalį praleidžia apkasuose, stebi aplinką. Anot pašnekovo, tai karius paverčia tingiais, krenta jų budrumas, ko pasėkoje pasielgus neatsargiai žūnama nuo snaiperio kulkos.


Ukrainos kariuomenės modernizacija


Anot T. Matulevičius, Ukrainos ginkluotosios pajėgos suprato, kaip reikia kovoti: atnaujino štabų struktūrą, sutvarkė dalį logistinių problemų, pradėti naudoti NATO standartus atitinkantys šautuvai.


Tačiau, ukrainiečio nuomone, ginkluotosios pajėgos vis dar patiria sunkumų susijusių su logistika, korupcija.


„Aš nesakau, kad nėra jokios korupcijos, (...) bet, manau, kad lygis krenta. (...) Bataliono lygiu nėra daug būdų užsiimti korupcija, gal tik kuras ir maistas“, – teigė jis. Jo teigimu, logistikos problemos susijusios su aprūpinimu, pavyzdžiui: tarnauti pradėję asmenys negauna kariams būtino kompaso, dviejų uniformoskomplektų.


„Jie gauna antrą uniformos komplektą tik po šešių mėnesių. Aš klausiau, kodėl tik po šešių mėnesių, bet niekas negalėjo atsakyti“, – šnekėjo lietuvis.


A. Pidlysnyj nuomone, viena labiausiai patobulėjusių sričių yra jaunųjų karininkų rengimas.


„Jie atvyksta su daugiau žinių, lyginant su 2014 metais. Karininkai, kurie moko akademijose turi kovinės patirties, prieš tai jie buvo bataliono arba brigados vadais. Jie atėjo į akademiją ir žino, kas iš tikrųjų vyksta“, – kalbėjo jis.


Taip pat, anot ukrainiečio, nuo konflikto pradžios patobulėjo ir centrinis štabas, jis tapo labiau struktūrizuotas.


„Jeigu mes kalbame apie žvalgybinę informaciją, (...) dabar dalis gaunama iš dronų, iš kamerų, socialinių medijų, ypač rusiškojo VKontakte. (...) Dabar mes taip dažnai nebenaudojame žvalgybinių grupių, kurių dalimi buvau 2014 metais. (...) Teritorijos yra stipriai užminuotos, todėl yra tikimybė netekti žmonių tik dėl informacijos rinkimo“, – šnekėjo jis.


Anot jo, 2014 metais Ukrainos pajėgos neturėjo didelio dronų kiekio, o šiuo metu padėtis ženkliai pasikeitė . Bepiločiai naudojami ne tik žvalgybai, bet ir artilerijos koordinavimui, kitoms užduotims.

„Daug kas buvo padaryta, bet dar daug liko padaryti: karių motyvacija, jų socialinis paketas, (...) nauji technikos vienetai. Jie patobulėjo, bet patobulėjo todėl, kad kovojo. Jeigu būtų pasirengę prieš kovą viskas būtų daug lengviau. Išvada – renkitės kovai, kai turite laiko ir nemokėkite gyvybėmis“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas T. Matulevičius.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje