Kremlius atakuoja propaganda. Ar Lietuva pasirengusi informaciniams karams?



Intensyvėjant propagandiniams ir dezinformaciniams karams, kuriuos tikslingai vykdo Kinija ir Rusija, Europos Komisijos viceprezidentas Margaritis Schinas, atsakingas už Europos gyvenimo būdą, akcentuoja būtinybę rengti specialistus, gebančius kovoti tokiuose karuose.


Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė AUKSĖ ŪSIENĖ, paklausta, ar Lietuva jau gali rengti tokius specialistus, sako, kad mūsų šalis yra viena pirmųjų ES, atkreipusių dėmesį į būtinybę atpažinti priešiškų valstybių skleidžiamą propagandą ir dezinformaciją. „2011 m. Lietuvos kariuomenėje buvo sukurtas Strateginės komunikacijos departamentas, kuris atpažįsta, fiksuoja, analizuoja, informuoja propagandą politiniu lygmeniu. Mes atvėrėme akis Europai, nes iki tol nelabai kas tą suprato“, – tvirtina analitikė, su kuria kalbamės apie propagandą, jos tikslus, taikinius ir būtinybę lavinti kritinį mąstymą.


Auksės Ūsienės asmeninio archyvo nuotrauka


Kas yra propaganda, kokie jos tikslai ir kaip ją atpažinti?


Žodis „propaganda“ iš esmės nėra blogas. Gali būti antialkoholinė, sveiko gyvenimo būdo propaganda, tačiau šis žodis įgijo labai neigiamą krūvį per Antrąjį pasaulinį karą. Mūsų visuomenė, kuri buvo okupuota, labai gerai atsimena sovietinę propagandą. Ir dabar, Putinui esant valdžioje jau per 20 metų, Rusija skleidžia propagandą tiek savo viduje, tiek buvusiose okupuotose, tiek Vakarų valstybėse. Šia propaganda siekiama Kremliaus naudai pakeisti žmonių mąstymą ir elgesį. Keičiantis mąstymui, keičiasi ir elgesys. Žmogus suabejoja savo vertybinėmis nuostatomis ir paskęsta informacijos jūroje, kuri skleidžiama taip, kad kenktų mūsų ir visos Vakarų civilizacijos saugumui, struktūrai, vertybėms ir nuostatoms. Tokiu būdu propaganda tampa ginklu, apimančiu ir dezinformaciją bei vadinamąsias fake news. Dezinformacija, beje, skleidžia daug mažiau melo, ji pateikiama su dalimi tiesos, kad būtų lengviau priimama, tačiau melagienos jau yra visiška nesąmonė, sufantazuota informacija apie tam tikrą įvykį, kurio nėra, nebuvo ir greičiausiai niekada nebus.


Kaip atpažinti melagienas?


- Mūsų smegenys negeba susidoroti su milžinišku informacijos srautu, kurio patikimumą reikėtų kelis kartus tikrinti ir pertikrinti. Pastebėta, kad vadinamosios fake news tviteryje plinta šešis kartus greičiau nei tikrosios naujienos, nes būtent jos generuoja didesnę naudą suinteresuotai pusei. Tad kaip atpažinti propagandą ir dezinformaciją? Kaip galime jai priešintis?


Jau nuo vaikystės reikėtų ugdyti kritinį mąstymą: kai vaikas pradeda naudotis informacijos šaltiniais, jam reikia aiškinti, kad visada atsiranda žmonių arba net ir vadinamųjų botų, skleidžiančių netikrą informaciją, tad ne viskuo reikia tikėti ir pasitikėti. Vaikai tiki pasakomis, tačiau suaugę jau supranta, kad pasakos yra fantazija. Vaikus reikia šviesti jau nuo mažiausių dienų, tačiau būtina žmonėms ir patiems domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje.


Propaganda dažnai veikia per emocijas: baimę, nepasitikėjimą, pyktį. Ir ypač tada, kai grasinama, reikia užduoti klausimus: kas skleidžia? Ką skleidžia? Kokiais kanalais skleidžia? Ir svarbiausias klausimas: kodėl?

Mes esame parengę keletą klausimų arba pastebėjimų, kuriais remiantis jau reikia patikrinti, kokia informacija reikia tikėti, o kokia – ne. Propaganda dažnai veikia per emocijas: baimę, nepasitikėjimą, pyktį. Ir ypač tada, kai grasinama, reikia užduoti klausimus: kas skleidžia? Ką skleidžia? Kokiais kanalais skleidžia? Ir svarbiausias klausimas: kodėl? Atsakius į šiuos klausimus, jau galima dekonstruoti dezinformaciją.


Melaginga informacija būna susijusi su žmonių sveikata, pavojumi gyvybei, su vaikais. Visame pasaulyje jau žinomas neva ukrainiečių nukryžiuoto berniuko atvejis. Tai veikia žmonių emocijas. Ir gynybos srityje kuriamos melagienos: pavyzdžiui, prieš kelerius metus buvo skleidžiamas melas apie tai, kad NATO kariai išprievartavo neįgalią vaikų namų auklėtinę ar pratybų metu užteršė vandenį. Net ir kiaules kiaulių maru užkrėtė, pasirodo… Dabartinio karo Ukrainoje metu Rusija skleidžia dezinformaciją apie biologinį ir cheminį ginklą, neva gaminamą Ukrainoje.


Rusijos propagandos apraiškos


Kokių Rusijos propagandos apraiškų pastebite Lietuvoje?


Dabar sklinda žinia iš Rusijos, kad, prisidengdama Kaliningrado blokada, Lenkija okupuos dalį Ukrainos. Esame išgryninę šešis propagandos taikinius: vienas jų yra gynyba, apimanti daug temų. Tai ir krašto apsaugos finansavimas, kariniai įsigijimai, tarnyba, mūsų narystė NATO, karinių pajėgų plėtra, netgi pagalba Ukrainai. Kita tema – užsienio politika, mūsų santykiai su kitomis valstybėmis. Dar vienas taikinys: konstitucinių pagrindų apsauga, kai taikomasi į pačią mūsų valstybės struktūrą, demokratinį valdymą, žodžio, žiniasklaidos laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir teisėsaugos institucijų veiksmus.


„Neliks pinigų, nes priima migrantus…“

Kultūra, švietimas ir ypač istorija taip pat yra labai svarbus taikinys. Nusitaikoma į mūsų istoriją nuo pat mūsų valstybės įsikūrimo, į Mindaugo Lietuvą, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, 1918 m. valstybės atkūrimą. Ir, aišku, 1940-ųjų okupaciją, pokario partizanų kovą ir Sausio 13-ąją. Per kultūrą veikiama minkštosios galios priemonėmis: per filmus, koncertus. Žinoma, šiuo metu tai yra pristabdyta, bet kultūra vis tiek išlieka taikiniu. Dar vienas taikinys yra socialinė apsauga: demokratinė padėtis, emigracija, pandemijos valdymas, migrantų tema. „Neliks pinigų, nes priima migrantus…“ Tačiau dabar ši tema ramiausia, nes, aišku, informacinės gynybos taikinys šiuo metu labiausiai yra užvaldęs socialinę erdvę. Ekonomika ir energetika taip pat yra taikiklyje.


Kaip į Rusijos propagandą reaguoja Lietuvos visuomenė?


- Kaip į Rusijos propagandą reaguoja Lietuvos visuomenė? Kaip kalbėti su abejojančiais žmonėmis?


Visuomenė reaguoja labai įvairiai. Sunku pasakyti, kodėl ji sureaguoja į kai kurias žinias, čia gal net reikėtų ir kitų tarnybų dalyvavimo, nes svarbu sužinoti, kas tai inspiruoja. Šiuo metu Rusija Kaliningrado tranzito ribojimus vadina blokada. Beje, tą patį ji dabar daro ir Norvegijoje, kuri nepraleidžia Rusijos prekių per savo teritoriją. Rusija vysto tokias kampanijas baugindama, kad pradės karą, ir, aišku, visuomenė kimba, nes baisu. Bet mąstantieji kritiškai suvokia, jog iš esmės ji negali atidaryti antro ar trečio fronto, nes yra įklimpusi Ukrainoje.


Naudojami seni KGB metodai, vienas jų – vadinamasis „supuvusios silkės“ metodas, kai numetamas lyg ir senas smirdintis kaulas, kuris pradedamas tąsyti, už kurio užkimba tam tikri žmonės, o visuomenėje vyksta susiskaldymas.

Istoriniai dalykai taip pat labai jautrūs. Labai sunku įtikinti visuomenę, kad prieš tam tikrų mūsų herojų atminimą vykdoma dezinformacinė kampanija, į kurią įsitraukia vadinamieji proxy veikėjai, kurių vardai nuolat minimi metinėse VSD ataskaitose. Naudojami seni KGB metodai, vienas jų – vadinamasis „supuvusios silkės“ metodas, kai numetamas lyg ir senas smirdintis kaulas, kuris pradedamas tąsyti, už kurio užkimba tam tikri žmonės, o visuomenėje vyksta susiskaldymas. Mes aiškiai suprantame, kad tai vyksta ne be kitos jėgos įsikišimo.


Kodėl leidžiama legaliai veikti prokremliniams veikėjams?


- O kodėl leidžiama legaliai veikti kažkokiems juraičiams, ragelskiams, kurių veikla aiškiai nutaikyta prieš valstybę?


Mūsų valstybė yra demokratinė, ir ta demokratija, be savo privalumų, turi silpnųjų vietų, kuriomis naudojasi autoritariniai režimai, tuo tarpu jų pačių valdomose šalyse neįtinkantys žmonės yra nušaunami, nunuodijami, įkalinami ar priverčiami išvykti. Aišku, galima duoti tokį žmogų į teismą, uždaryti jo valdomą portalą, bet tuomet jis atidaro kitą portalą, o dažnai niekas nenori su jais veltis į teisminius ginčus. O be kaltės įrodymo negalima įkalinti žmogaus dėl jo įsitikinimų. Tokie žmonės yra viešinami, kai kuriems – tokiems kaip Paleckis – yra iškeltos bylos. Jei elgtumėmės kitaip, kuo tuomet skirtumės nuo Rusijos, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos?


Kazimieras Juraitis, kaip ir daugelis kitų prokremliškų veikėjų, prisidengę žurnalistų amplua, vyksta į Baltarusiją ir Rusiją "parvežti saulės Lietuvai". Foto festivalis "Slaviansky Bazar 2022" / K. Juraičio video iškarpa


Kokių namų darbų mes iki šiol nesame atlikę?


- Kokių namų darbų mes iki šiol nesame atlikę? Kalbu apie prieštaringai vertinamus mūsų valstybės istorinius įvykius – tokius kaip Lietuvos aneksija 1940-aisiais, Birželio sukilimas, Holokaustas bei partizaninis karas. Rusija tuo nuolat manipuliuoja, šmeiždama mūsų valstybę.


Sunkus klausimas, kažin, ar jis turėtų būti adresuotas mūsų tarnybai. Aš ne kartą netgi Vikipedijoje esu pasigedusi informacijos lietuvių kalba – yra angliškai, rusiškai, netgi latviškai, bet nėra lietuviškai. Vikipediją, aišku, gali redaguoti, kas nori, bet gal mūsų universitetai studentams galėtų siūlyti užpildyti laisvas spragas joje?


Apie filmus informacijos lietuvių kalba irgi nėra. Manyčiau, kad mūsų institucijose trūksta strateginio mąstymo. Mūsų kariuomenė daug daro: leidžiame įvairius leidinius apie partizanus rusų kalba, esame išleidę leidinį apie žymiausius Lietuvos mūšius ir karines operacijas ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis. Jei kiekviena institucija išleistų kažką panašaus iš savo srities, jau būtų puiku.


Rusija kuria savo filmus apie mūsų partizanus, Birželio sukilimą. Na, kad ir ta pati „Ekskursantė“. Oje, koks geras filmas – Sibiras kaip ekskursija…

Deja, neturime ne tik holivudinio, bet net ir gero europietiško filmo apie mūsų istoriją. Matome, kad finansavimą gauna filmai, kuriantys melagingus pasakojimus apie mūsų partizanus. Ir tuomet Rusija kuria savo filmus apie mūsų partizanus, Birželio sukilimą. Na, kad ir ta pati „Ekskursantė“. Oje, koks geras filmas – Sibiras kaip ekskursija… O ten visi geriečiai yra rusai, lietuvio nė vieno gero nėra… Gal jiems trūksta istorikų konsultacijų? Mes esame visuomet pasirengę kūrėjus pakonsultuoti ta propagandine prasme, paaiškinti, kokie pateikiami Rusijos istoriniai faktai.

Ar Lietuva pasirengusi informaciniams karams?


- EK vicepirmininkas Margaritis Schinas akcentuoja dabartiniu metu suintensyvėjusius informacinius bei dezinformacinius karus, kuriuos socialiniuose tinkluose tikslingai vykdo Kinija ir Rusija. Jis kalba apie būtinybę rengti specialistus, gebančius kovoti tokiuose karuose. Ar Lietuva tam pasirengusi?


2011 m. Lietuvos kariuomenėje buvo sukurtas Strateginės komunikacijos departamentas, kuris atpažįsta, fiksuoja, analizuoja propagandą, informuoja apie tai politikus bei visuomenę. Mes atvėrėme akis Europai, nes iki tol nelabai kas tą suprato. Bet, aišku, reikės dar daugiau dėmesio ir specialistų šiam barui. Nuo praėjusių metų stebime Kinijos informacinę erdvę, stebime, ką Kinija transliuoja Vakarams, užsienio ambasadų tinklalapiuose, ką jie kalba apie mus. Tai lėmė Taivaniečių atstovybės atidarymas Lietuvoje. Europa kol kas dar atsilieka nuo mūsų, nors jau yra didelė pažanga. Tokį padalinį kaip mūsų turi Užsienio reikalų ministerija, tačiau pagal strateginius mūsų nacionalinio saugumo sektorius, nuolat atakuojamus iš Rusijos, turėtų būti sukurti strateginės komunikacijos ir analizės padaliniai prie tam tikrų ministerijų, kuriuose dirbtų žmonės, atpažįstantys propagandą ir dezinformaciją.

 

Straipsnio autorė Rasa Baškienė. Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale Bernardinai. Straipsnį publikavimui parengė Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro savanoriai.

 

Viršelio iliustracija: Max Black/AP/StarTribune nuotr.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje