Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas 2021 metų balandį įtraukė apsimetėlį aktyvistą Ilją Beguną (Илья Бегун) į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą. Šis incidentas atskleidė dar vieną būdą, kaip Minsko režimas stengiasi išardyti Lietuvoje veikiančią Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamą opozicijos aktyvistų veiklą.
Viršelio iliustracijos šaltinis. (sb.by)
Po 2020 metų rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje, prasidėjo beprecedenčiai demokratiniai protestai, sukėlę grėsmę paskutiniuoju Europos diktatoriumi tituluojamam Aliaksandrui Lukašenkai. Tūkstančiai žmonių dienų dienas ėjo į gatves reikšti nepasitenkinimo suklastotais prezidentinių rinkimų rezultatais, protestų mastai buvo pasiekę net iki 200 tūkstančių žmonių minias. Kovoti su šiais protestais buvo mestos visos Lukašenkos režimo pajėgos: milicija, kariuomenė, spec. tarnybos, nesibodėjusios naudoti tiek spec. priemonių (garsinių granatų, vandens patrankų, ašarinių dujų ir t.t.), tiek psichologinių ir fizinių kankinimų, ar tiesiog brutalios jėgos. Pradėjus vėsti orams ir vis agresyvėjant režimo atsakui į mitinguotojus, protestai pradėjo slopti ir iki 2021 metų sausio mėnesio visiškai išsikvėpė. Įvairiais šaltiniais remiantis, per šiuos kelis mėnesius buvo sulaikyta iki 30 tūkstančių Baltarusijos piliečių, kurių dauguma šiuo metu vis dar yra įkalinti.
Sviatlana Cichanouskaja, vos prasidėjus Minsko režimo veiksmams, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, kuris jai buvo suteiktas ir ji nuo 2020 rugpjūčio mėnesio reziduoja Vilniuje. Humanitarinės vizos buvo išduotos ne tik Cichanouskajai, bet ir kitiems režimo persekiojamiems baltarusiams. 2021 metų pradžioje jau buvo išduota beveik 800 vizų, nemaža dalis atvykusiųjų prisijungė prie Baltarusijos opozicijos aktyvistų veiklos. Šiai organizacijai vis augant Baltarusijos pašalyje, Minskas pradėjo ieškoti būdų kaip į šią organizaciją infiltruotis. Vienas tokių pavyzdžių – 2021 metų balandžio mėnesį VSD paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje – jaunas žurnalistas Ilja Begunas.
Šis straipsnis analizuoja Iljos Beguno atvejį: kaip jis atvyko į Lietuvą, infiltravosi į opozicijos veiklą ir kokią veiklą vykdo grįžęs į Baltarusiją.
Ilja Begunas Lietuvoje
2021 metų balandžio mėnesį, Lietuva į juodąjį sąrašą įtraukė baltarusį Ilją Beguną, kuris į šalį atvyko per vadinamąjį humanitarinį koridorių su humanitarine viza. Pasak VSD, Begunas prisistatė informacinių technologijų specialistu, „bėgančiu nuo režimo susidorojimo.“ Gavęs leidimą gyventi Lietuvoje, Begunas prisidėjo prie baltarusių organizacijų veikiančių Lietuvoje veiklos, tokių kaip Dapamoga ar fondo Strana dlia žizni (SDŽ).
Pasak VSD, Begunas 2021 m. pradžioje skubiai išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, tikriausiai atlikęs užduotį. Skubėdamas Begunas Lietuvoje net paliko kai kuriuos savo asmens dokumentus. Jo pabėgimas užfiksuotas, kuomet kai kurios Vilniuje įsikūrusios baltarusių organizacijos pranešė, kad iš jų kompiuterių buvo pavogti duomenys.
Dar 2021 metų sausio 13 dieną pasirodžiusiame ONT straipsnyje, Begunas apšmeižė Vilniuje veikiančią baltarusių opoziciją ir vieną iš lyderių Andrejų Strižaką. Istorijoje pasakojama menama priežastis, dėl kurios Begunas pabėgo į Baltarusiją – informacijos apie BYSOL solidarumo fondo grobstymą paviešinimas. Pasak Beguno, dėl šios informacijos paviešinimo Strižakas ir jo bendražygiai suskubo išsiaiškinti, kas galėjo tai padaryti. Pasak jo, Strižakas grasino sulaužyti Begunui kojas ar net jį nužudyti.
Sugrįžimas į Baltarusiją
Iki tol mažai žinomas, viešojoje erdvėje nematomas asmuo, vos grįžęs į Baltarusiją patapo valstybinių televizijų žvaigžde, herojumi, išaiškinusiu menamą opozicijos korupciją ir klastą.
Vos atvykęs į Baltarusiją, Begunas dalyvavo vyriausybei palankaus televizijos kanalo ONT TV (ОНТ) laidoje, kurioje sakė, kad nusivylė išeivijos opozicija ir suprato, kad ji dirba prieš valstybę. Laidoje buvo identifikuoti pagrindiniai baltarusių opozicijos asmenys dirbantys Lietuvoje, Freedom House biuro Lietuvoje vadovas nurodomas kaip kertinis asmuo, padedantis koordinuoti šią veiką iš Lietuvos pusės. Laida vadinosi Pabėgelių melai (Ложь беглых), šios laidos įrašai internete pasirodė dar 2021 metų sausio 17 dieną, tad, tikėtina, kad Beguno pabėgimas įvyko gerokai anksčiau, nei jis buvo įtrauktas į nepageidajamų asmenų sąrašą Lietuvoje. ONT svetainėje 2021 metais buvo rasti 18 įrašų, mininčių Beguno pavardę.
Vėliau jis prisijungė prie vadinamojo Demokratinių jėgų apskritojo stalo (toliau - Apskritojo stalo) (Круглый Стол Демократических Сил), kuris skelbiasi esąs opozicinė organizacija, tačiau dirba su režimo pritarimu. Anksčiausias rastas įrašas Apskritojo stalo svetainėje su Beguno nuotrauka buvo padarytas 2021 metų kovo 11 dieną. Begunas dalyvavo diskusijoje apie „Žiniasklaidos, informacijos išteklių ir nepriklausomų tinklaraštininkų teisinis reguliavimą.“
Ilja Begunas užfiksuotas Apskirtojo stalo diskusijoje 2021 metų kovo 11 dieną. (mlyn.by)
Taip pat, ONT YouTube platformoje 2021 metų kovo mėnesį buvo patalpinta viena laida vedama Beguno, pavadinimu "ПолитStandUp", kurioje jis dėvėjo Apskritojo stalo atributiką ir dėstė mintis apie dezinformaciją, botų fermas ir kitas interneto falsifikacijas.
ONT TV (ОНТ) laidos "ПолитStandUp", kurią vedė Ilja Begunas nuoroda. (YouTube/ONTTVChannel)
2021 m. rugpjūčio mėnesį, Begunas taip pat sudalyvavo Baltarusijos kariuomenės organizuojamose „Tinklaraštininkų žaidynėse 2021“ («Игры блогеров – 2021»). 103-oji Vitebsko desantininkų brigada organizavo šį parodomąjį renginį, vykusį Vitebsko poligone, kuriame žurnalistai ir tinklaraštininkai buvo mokomi išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Tai dar kartą įrodo Beguno artimą ryšį su Lukašenkos režimu.
Beguno nuotraukos iš „Tinklaraštininkų žaidynių 2021“.(Vayar.mil.by)
Iljos dezinformacinė veikla
Begunui patapus Baltarusijos valstybinių kanalų žvaigžde, pradėjo ryškėti tam tikros temos, kuriomis jis aktyviai reiškėsi. Nemažai straipsnių, juodinančių baltarusių opoziciją Vilniuje, atsidūrė valstybiniame dienraštyje „Sovietinė Baltarusija – Baltarusija šiandien“ (Советская Белоруссия - Беларусь сегодня) (SB.by). Apart anksčiau aptarto opozicijos Vilniuje šmeižimo, Begunas taip pat aptarinėjo NATO veiklą regione, skleidė sąmokslo teorijas apie priverstinį Ryanair lėktuvo nutupdymą 2021 metų gegužės mėnesį.
2021 metų balandžio mėnesio 26 dieną, Begunas dalyvavo Capital TV laidoje, aptarančioje HBO serialą „Černobylis“. Laidos metu buvo kritikuojami ne tik netikslumai, bet ir skleidžiamos sąmokslo teorijos apie „ateinančius ir vietinius žudančius NATO karius.“
Ilja Beguno pasirodymas Baltarusijos nacionalinėje televizijoje Capital TV. (CTV.by)
Didelį tarptautinį skandalą sukėlęs Minsko režimo 2021 metų gegužės mėnesį priverstinis Ryanair lėktuvo nutupdymas taip pat sulaukė pastovių Beguno komentarų. Pasak Beguno, nutupdymas, pasibaigęs Baltarusijos opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus suuėmimu, nebuvo priverstinis. Pasak jo, tam tiesiog nėra įrodymų.
Gegužės mėnesį jis pasirodė laidoje ONT, kurioje dėstė labai panašias mintis apie Ryanair nutupdymą. Šią temą aptarė ir Belarus 1 valstybiniame kanale, 2021 rugpjūčio 31 dieną.
Gegužės 23 dieną Begunas dalyvavo ONT laidoje, kur skleidė konspiracijos teorijas apie priverstinį Ryanair lėktuvo nutupdymą. (Embedy.org)
Gegužės mėnesį taip pat pasirodė vaizdo įrašas YouTube Apskritojo stalo kanale, kuriame Begunas dėstė panašias sąmokslo teorijas dėl Ryanair lėktuvo nutupdymo. Ši Apskritojo stalo laida buvo vedama išskirtinai jo. Jis taip pat aptarė į Baltarusiją pasitraukusio dezertyro klausimą ir kitas Baltarusijos režimui svarbias temas.
Tų pačių metų liepos mėnesį, Capital TV laidoje pasirodė Beguno kritiški komentarai, nukreipti į Lietuvos pabėgelių apgręžimo politiką. Jis papasakojo istoriją, kuomet dėl savo agresyvių veiksmų ir priemonių nutaikytų prieš migrantus, Lietuvos pasieniečiai neįleido į Lietuvos teritoriją net ir Lietuvos pilietės ir dviejų jos mažamečių vaikų.
Beguno pasirodymai viešojoje erdvėje pradėjo slopti apie 2021 metų rugsėjo mėnesį, tačiau iš Baltarusijos viešosios erdvės jis nedingo ir 2022 metais. Tokias tendencijas parodė socialinių medijų pasiklausymo įrankis Buzzsumo, išanalizavęs raktažodžius „Илья Бегун“. Buzzsumo rezultatai parodė, kad straipsnių su Beguno komentarais kiekis ir jų surenkami patiktukai/pasidalijimai pradėjo stipriai slopti. Tikėtina, kad režimo susidomėjimas Begunu gerokai sumažėjo, panaudojus jo kaip herojaus įvaizdį 2021 metų pradžioje.
Buzzsumo grafikas rodantis straipsnius su raktažodžiais „Илья Бегун“ ir jų surenkamus patiktukus/pasidalijimus per 2021 metus. (Buzzsumo.com)
Išvados
Ilja Beguno atvejis tikrai ne vienintelis žinomas Minsko režimo infiltracijos į egzilyje veikiančią opoziciją pavyzdys. 2021 metų gruodžio mėnesį, 15min.lt žurnalistai išspausdino tyrimą aptariantį ir Andrejaus Abramenkos infiltraciją. Abramenka, buvęs Baltarusijos teisėsaugos darbuotojas, nelegaliai patekęs į Lietuvą Varėnos regione. Jis prašė pagalbos Vilniuje dirbančios opozicijos, tačiau greitu metu dingo iš Lietuvos, po kelių savaičių YouTube pasirodė Abramenkos pasakojimas apie migrantų gabenimą per sieną. Tačiau Beguno atvejis išlieka sėkmingiausiu žinomu infiltracijos atveju, kuriuo Minsko režimas sugebėjo pasinaudoti ne tik šnipinėjimo, bet ir dezinformacijos tikslais. Grįžęs į Baltarusiją, prieš tai nežinomas informacinių technologijų darbuotojas tapo Baltarusijos valstybinių kanalų žvaigžde. Begunas tapo ne tik baltarusių opozicijos Lietuvoje kritiku, tačiau ir kitų Minsko režimui naudingų sąmokslo teorijų skleidėju. Remiantis socialinių medijų pasiklausymo įrankiais, galime matyti, kad tiek Lukašenkos režimo, tiek skaitytojų susidomėjimas Begunu sparčiai mažėja.
Šį tyrimą Lukas Andriukaitis atliko išskirtinai „Res Publica“ – Pilietinio atsparumo centrui. Lukas Andriukaitis yra atvirųjų šaltinių tyrėjas ir treneris, daugiausiai dėmesio skiriantis Kremliaus dezinformacijai ir jo vaidmeniui kariniuose konfliktuose visame pasaulyje tirti. Pastaruosius kelerius metus koncentravosi į tyrimus, susijusius su Rusijos dalyvavimu kariniuose konfliktuose Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Venesueloje.
