Tęsiame draugystę su mūsų bendraminčiais Lietuvoje – Locked N’ Loaded partizanais. Publikuojame Locked N’ Loaded tinklalaidės "Patrulio bazė" apžvalgą apie NATO karinę modernizaciją.
Pusiau autonominis bepilotis kovinis orlaivis X-47B, kurį sukūrė Northrop Grumman bendradarbiaudamas su JAV gynybos pažangių tyrimų projektų agentūra / Šaltinis nato.int
NATO karinė modernizacija dažnai įvardinama, kaip vėluojanti ir nespėjanti paskui diktatūrines Rusiją bei Kiniją. Oponentų sprendimų priėmimo tempas lenkia 30 suverenių valstybių vienijančio Aljanso greitį susitarti dėl bendrų vystymo krypčių ir projektų. Tačiau greitis dažniausiai nebūna svarbiau už kokybę. Atskiros NATO narės bei Aljansas kartu ir toliau technologine prasme neatsilieka arba lenkia savo oponentus. Šalia technologijų svarbus ir strateginių sprendimų taktinis efektyvumas, operacinis pajėgų panaudojimas. 2014 metų Rusijos agresija prieš Ukrainą pabudino Aljansą iš karo prieš terorizmą snaudulio. NATO sėkmingai atkūrinėja konvenciniam karui reikalingus pajėgumus.
Naujoje „Patrulio bazė“ laidoje kalbintas pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys sutiko, kad Aljanso pajėgumai yra modernizuojami greičiau nei apie tai šnekama viešojoje erdvėje.
"Patrulio bazė": NATO karinė modernizacija. 7 serija
Vieninga karinė modernizacija
„Modernizacija yra visas didelis procesas. NATO jis paprastai vadinamas pajėgumų vystymu. Tai yra didžiulė sistema. NATO tuo ir pasižymi, kad tai ne tik galingiausias karinis aljansas pasaulyje, bet kad jis turi ir kompleksines valdymo sistemas, procesus. Absoliučiai visi dalykai yra aprašyti [dokrinose]“, — laidoje kalbėjo G. Ažubalis.
Anot jo, visiems procesams yra sukurta bendra doktrina, kuri vienija modernizaciją.
„Tu gali orientuotis šiame modernizacijos procese (…). Galų gale NATO pats svarbiausias dalykas, kaip minėjau, yra pajėgumų vystymas. Čia šalys turi net tam tikrą atsakomybę. Kiekviena narė gauna tikslus, kurie kartais neatitinka valstybinio požiūrio“, — šnekėjo pulkininkas.
Jo teigimu, anksčiau Lietuva buvo įpareigota sukurti vandens valymo vienetą, o šis pajėgumas mūsų šalyje nebuvo aktualus, nes turime pakankamai tinkamo gerti vandens. Šis sprendimas sukėlė nemažai diskusijų, tačiau reikia suprasti, kad NATO todėl ir stiprus, kad kildamas aukščiau nacionalinių poreikių vysto pajėgumus kurių trūksta bendriems Aljanso poreikiams.
„Šio pajėgumo labai trūko [bendroms Aljanso operacijoms], 20 metų vykdėme tarptautines operacijas (…). Buvo eilė humanitarinių operacijų ir būtent Pakistane (…) vienetas išvyko bei atliko misiją, jis taip pat buvo ir Afganistane su mumis“, — šnekėjo karininkas.
NATO narės maksimaliai bando atsižvelgti į taip vadinamus „STANAG‘us“ (standartisation agreement, arba standartizacijos susitarimus) ir atitinkamai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Šių „STANAG‘ų“ yra išleista tūkstančiai, jie aprašo kiekvieną įmanomą procesą, o prie jų leidimo prisideda visos Aljanso narės.
E. Papečkys teigė, kad šiandieniai Aljanso standartizacijos ir modernizacijos klausimai tęsiasi per visą NATO istoriją.
„Ypač amerikiečiai mėgsta sakyti, kad atsiliekam nuo rusų. Taip yra ne dėl to, kad bijo ar nežino padėties, bet dėl noro gauti didesnį finansavimą. Tai norint atkreipti dėmesį į problemą, kartais reikia sutirštinti spalvas“, — kalbėjo jis.
Eksperto nuomone, dabartinės realijos Aljanse primena Šaltojo karo ginklavimąsi.
Didžiųjų NATO valstybių modernizacija
E. Papečkys teigė, kad šiuo metu amerikiečių sausumos pajėgų modernizacija atrodo gan kukliai.
„Žemesniame lygmenyje atsiranda daugiau valdomų ginklų (…). Pačiame žemiausiame taktiniame lygmenyje įvestas valdomas ir lazerio spindulio nukreipiamas užtaisas Carl Gustaf granatsvaidžiui, kuris neseniai atsirado JAV ginkluotosiose pajėgose, pėstininkų daliniuose“, — šnekėjo šaulių rinktinės vadas.
Anot jo, tai yra būrio ar net skyriaus lygio artilerija. Jūrų pėstininkų skyriai gavo šį granatsvaidį, kad turėtų galimybę konvenciniame kare naikinti taikinius miesto sąlygomis.
„Labai svarbu, kad yra investuojama į mokslinį potencialą (…). Mokslininkams nuolat reikia vystyti pajėgumus“, — sakė E. Papečkys.
Jis minėjo, jog JAV vyksta nuolatinis, nuoseklus modernizacijos procesas, kuris neišvengiamai anksčiau ar vėliau paliečia kiekvieną ginkluotųjų pajėgų rūšį.
G. Ažubalio nuomone, europiečiai niekada nebuvo visiškai užmigę ties kariuomenės modernizacija.
„Tik tiek, kad mes nesidraskom, kaip rusai. Mes neskubam rėkti kiekviename ministrų susitikime, jog čia vėl kažką atradom“, — teigė jis.
Karybos ekspertas sakė, kad Europos valstybės įvykdo nemažai karinių projektų ir naujus modelius priima į ginkluotę. Dalis šių projektų yra vykdomi sujungus kelių Europos šalių pajėgumus.
„Tie procesai Europoje eina sunkiai labai, aš pats labai didelis europinių kariuomenių pesimistas, netikiu tuo. Bet tie techniniai dalykai, pavyzdžiui — Leopardo tankas, (…) jau dabar leidžiamas septintukas (7-oji generacija red. past.)“, — apie naujų projektų vykdymą atsiliepė karininkas.
Anot jo, vokiečių Leopard yra de facto vienintelis Europos tankas, nes prancūzai ir britai po truputi marina savo nacionalinius modelius, ieško bendrų sprendimų šioje srityje.
Tankų reikšmė nemažėja
G. Ažubalis laidoje tvirtino, kad net keičiantis technologijoms, atsirandant naujiems kariniams pajėgumams, tankų reikšmė karo lauke nemažėja.
„Kol egzistuoja mūšis sausumoje, tol tankas yra, buvo ir bus. Niekas jo neišstums, jokie Bayraktar (turkų gamybos dronas red. past.). Tas Bayraktar žemės neišlaikys, to nepadarys jokia kita sistema“, — sakė karininkas.
„Tankas yra visų pirmą — paramos sistema. Tai yra [įrankis] bataliono ir brigados vado rankose, tau nereikia nei oro paramos prašyti (…), nei artilerijos“, — pridūrė jis.
Pulkininko teigimu, tankai atlieka nepamainomas funkcijas mūšio lauke.
Tuo tarpu E. Papečkys minėjo, jog tankus bandoma nurašyti nuo pat jų atsiradimo. Neretai sakoma, kad šios mašinos yra lėtos bei nereikalingos.
„Matome vaizdus iš Sirijos, dega tankai, kažkas labai sėkmingai šovė. Mes nematome tų vaizdų, kur tankas neleidžia [į jį] šauti arba yra nepataikoma ir juos [šovusiuosius į tanką] sunaikina. O tų vaizdų būtų labai daug“, — kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, tankai suteikia įspūdingą ugnies galią, greitį ir apsaugą. Tai ypač aktualu, kai pėstininkai yra įsitvirtinę, o šios kovos mašinos gali greitai atsirasti užnugaryje. NATO gan ilgai kalbama ir dirbama ties dirbtinio intelekto valdomu tanko modeliu.
„Tankai yra operacinė priemonė, kuri gali veikti tiek gynyboje, tiek puolime (…).Jokia ginklų rūšis kol kas neturi (…) šios mirtinos kombinacijos“, — tvirtino ekspertas.
NATO silpnosios ir stipriosios pusės
G. Ažubalio nuomone, silpnoji NATO pusė yra tam tikrų pajėgumų kiekio trūkumas.
„Rusai tą ir išlaiko, jie yra stiprūs masiškume. Jie turi pigias „keptuves“, jas štampuoja neįsivaizduojamais kiekiais (…). Rusai visada buvo labai stiprūs artilerijoje“, — šnekėjo pulkininkas.
Tuo tarpu NATO, anot karininko, kovos su terorizmu kampanijos metu daug dėmesio nekreipė į konvencines priemones. Per šį laikotarpį išnyko tam tikros ginklų rūšys, kaip sausumos pajėgų vienetų oro gynyba.
„Kovos mašinos nėra didžiausia problema (…). Problema yra salvinės ugnies [sistemos], jos tiesiog yra per mažai. Problema yra tiltai, (…) tiltatiesės. Visoje Europoje liko du pulkai, (…) kurie gali tiesti tiltus“, — sakė jis.
Pašnekovo teigimu, konvenciniai inžineriniai pajėgumai buvo visiškai sunaikinti. Tam įtakos turėjo klaidingas įtikėjimas, kad Rusija eina demokratijos keliu ir karo tikimybė su šia šalimi mažėja.
„Politiškai tuo metu, žiūrint į išslaptintus JAV prezidentų pokalbius su Borisu Jelcinu, netrukus ir su Vladimiru Putinu išslaptins, mes matome, kad buvo pagrindo manyti, jog grėsmės nebus. Tuo metu Rusija buvo kontroliuojama“, — kalbėjo E. Papečkys.
NATO išlaikė labai stiprią karo aviaciją, kuri gali vykdyti kompleksines užduotis. Rusijos oro pajėgos nėra kiekybiškai ar kokybiškai galinčios prilygti Aljansui.
„Kare su Vakarais (…) galima tikėtis, kad NATO aviacija viešpataus ore (…). Aljanso oro pajėgos operacijas gali vykdyti dideliais mastais, ne vienoje vietoje. Šiandien Rusija neturi, kaip tam pasipriešinti“, — šnekėjo jis.
Eksperto nuomone, NATO pajėgos prieš Rusiją turi milžinišką persvarą jūroje (povandininiai laivai, lėktuvnėšiai, laivai naikintojai etc.). Tiesa dėl JAV konfrontacijos su Kinija, šiuo metu vyksta resursų perskirstymas, kai daugiau JAV karinio laivyno laivų dislokuojama Pietų Kinijos jūroje.
Tipinė NATO brigada
G. Ažubalis sakė, kad didžiosiose Europos NATO valstybėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje egzistuoja šarvuotosios divizijos.
„Jeigu paimsime šiek tiek mažesnes arba toliau nuo fronto linijos esančias šalis, tą pačią Prancūziją, ten yra daugiau ekspedicinė kariuomenė, kuri labai smarkiai fokusuota į Afrikos teatrą. Imkime Ispaniją, Portugaliją, tai ten jau rimtų šarvuotų divizijų nerasite“, — kalbėjo karininkas.
„Jeigu kalbant apie mechanizuotą brigadą, tai klasika pas vokiečius ir kitose šalyse yra 2 tankų ir 2 panzergrenadierių [mechanizuotų pėstininkų] batalionai (…). Detaliau žiūrint į Vokietijos divizijų struktūrą, tai jos po Šaltojo karo prarado savo klasikinę struktūrą. Dabar jos pasidarė modulinėmis, ten surasite krūvą miksų“, — pridūrė jis.
Pulkininko teigimu, paprastai mechanizuota brigada susideda iš 3–4 manevrinių batalionų [tankų, mechanizuotų pėstininkų]. Brigados paprastai turi inžinerinę, štabo, ryšių, oro gynybos, žvalgybos ir prieštankinę kuopas. Dažniausiai į brigados sudėtį įeina logistikos ir artilerijos batalionai.
Grįžtama prie pasiruošimo konvencinei kovai
Plk. G. Ažubalis pažymėjo, kad dauguma anksčiau vykusių karinių pratybų Aljanse nebuvo orientuotos į konvencinę kovą. Didžiausias akcentas buvo dedamas ties ekspedijavimu ir nekonvencine kova. Tokios buvo realijos, kadangi visas Aljansas kovojo prieš terorizmą, o visa kita tuo metu atrodė tolima ir neaktualu. Tačiau 2014 m. įvykusi Rusijos agresija prieš Ukrainą viską pakeitė.
Tarp NATO valstybių dažnai bandoma išskirti dvikoncepcijas, skirtas konvenciniams veiksmams ir kovai prieš terorizmą, tačiau, anot G. Ažubalio, tai nėra teisinga.
„Mes ir tankus naudojome Afganistane, dabar Malyje naudojame sunkiąją ginkluotę (…). Esminis dalykas yra ekspediciniai pajėgumai, kad lengvai galėtum transportuoti, perkelti“, — kalbėjo laidos svečias.
Jis tvirtino, kad nekonvencinėms operacijoms yra naudojami pajėgumai iš turimo arsenalo, tačiau neretai darydamos viena, kariuomenės dėl resursų stokos praranda galimybes efektyviai vykdyti tai, kam sukurtos, t.y. kautis prieš agresorių. Pašnekovų nuomonegera kariuomenė privalo turėti galimybę vykdyti įvairias operacijas — tiek konvencines, tiek nekonvencines.
Pulkininko nuomone, kiekvienam kariui labai svarbi patirtis iš realaus mūšio laiko, todėl kova prieš terorizmą buvo puiki treniruotė.
„Karys, kuris nenueina ir nepajaučia kraujo kvapo, grėsmės, jis praranda tam tikrus įgūdžius arba į juos žiūri nerimtai (…). Reikia pasakyti atvirai, kai kas [kare prieš terorizmą] turėjo neigiamos įtakos kariuomenei [besirengiančiai kautis prieš agresorių] (…). Tačiau dabar vėl grįžtama prie klasikos, vėl mokomasi mobilios gynybos, puolimo ir taip toliau“, — pridūrė karininkas.
