Daugiau nei 1500 kriptobendrovių prarado licenzijas dėl įstatymų pažeidimų ir ryšių su Rusija.
Foto: Agentūra «Maskva» / snob.ru
Estija panaikino licenzijas daugiau kaip 1 500 kriptovaliutų bendrovių, įtariamų reguliavimo pažeidimais ir ryšiais su Rusija. Tai Estijos reguliavimo tarnybų bendro darbo rezultatas su tiriamosios žurnalistikos partneriais “VSquare” (Estija), "Delfi" (Estija), "Siena" (Lietuva), "Fronstory.pl" (Lenkija), "Paper Trail Media” (Vokietija), "Der Spiegel” (Vokietija), ZDF (Vokietija) ir "Der Standard" (Austrija).
Estija, garsėjanti savo inovacijomis valstybės valdyme ir IT technologijose, per pastaruosius penkerius metus tapo viena pagrindinių kriptovaliutomis užsiimančių bendrovių registracijos vieta pasaulyje. 2021 m. jos teritorijoje veikė net 55 proc. visų pasaulio virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjų. Lanksti šalies kriptovaliutų licencijavimo sistema leido bendrovėms, kurių savininkai ir klientai nėra rezidentai, laisvai veikti po ES licencijuotų finansinių paslaugų vėliava.
Šis paveikslėlis rodo su kuriomis šalimis daugiausiai yra susiję Estijoje įsteigtų kriptovaliutų bendrovių savininkai ir valdybos nariai. Šaltinis: https://vsquare.org
"VSquare" ir jos partnerių pastangomis buvo ištirta beveik 300 kriptovaliutų bendrovių veikla, atskleisti didelio masto sukčiavimo, pinigų plovimo, sankcijų vengimo ir paramos nusikalstamoms įmonėms bei ginkluotoms organizacijoms atvejai.
2017 m. pradėta taikyti Estijos kriptovaliutų licencijavimo sistema iš pradžių žadėjo naujovių, bet susidūrė su sunkumais. Vis dėlto, Estijos atkaklumas šalinant reguliavimo spragas yra pagirtinas. Frazė "licencijuota ES" pritraukė didelį skaičių sukčių, siekiančių per kriptovaliutų įmones vykdyti finansinius nusikaltimus.
Ypač didelį nerimą kėlė tai, kad kriptovaliutomis lengvai buvo galima finansuoti Rusijos ginkluotas organizacijas ir fondus. Pavyzdžiui, privati ginkluota grupuotė “Rusič" (rus. Русич), žinoma dėl savo dalyvavimo kuriant privačią karinę kompaniją "Vagner" (rus. ЧВК Вагнер) ir dalyvavimo kare Ukrainoje, gavo šimtus tūkstančių eurų kriptovaliutomis. Tokiuose sandoriuose svarbų vaidmenį atliko "Garantex Europe” OÜ, kuri padėdavo savo klientams apeiti Vakarų šalių įvestas sankcijas.
Dar vienas didelis žaidėjas buvo kriptovaliutų birža "Coinsbit", kuri leido keisti Rusijos rublius į bitkoinus. Nepaisant to, kad ši birža buvo susijusi su Estijos įmone “ITEcosystem” OÜ, kuri dar 2020 m. neteko kriptovaliutų keitimo licencijos, ji ir toliau teikė paslaugas nelegaliai. Tikroji “Coinsbit” nuosavybė išliko iki galo neišaiškinta, nepaisant to, kad per šią platformą buvo pervesta milijardai dolerių.
Šio tyrimo sėkmė užkardant nusikalstamą veiką parodė Estijos sugebėjimą reguliuoti sudėtingą kriptovaliutų rinką savo šalyje. Lietuva, kurioje veikia per 800 su kriptovaliutomis susijusių bendrovių, taip pat pradėjo analogišką tyrimą. Remiantis patirtimi Estijoje, oficialios Lietuvos institucijos pradėjo atidžiau stebėti šalyje veikiančius rinkos dalyvius. Bendromis pastangomis Baltijos šalys daro viską, kad būtų užtikrintas kriptovaliutų rinkos skaidrumas regione.
Straipsnį publikavimui parengė Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro savanoriai.
