Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė laikinai okupuotoje tam tikrų Donecko ir Luhansko sričių teritorijose aktyviai pradėjo poligonų infrastruktūros inspekciją. Pagrindinis dėmesys skiriamas komandinių punktų ir apsauginių įtvirtinimų, apsaugančių nuo aukšto tikslumo ginklų, įrengimui, taip pat ginkluotės ir karinės įrangos maskavimui nuo kosmoso ir oro žvalgybos priemonių. 2020 m. spalio 27 d. Ukrainos gynybos ministerija pranešė apie tai naujoje JPO (Jungtinių pajėgų operacijos) zonos suvestinėje, remdamasi Vyriausios žvalgybos valdybos duomenimis.
Tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ mano, kad tokią Rusijos įsibrovėlių veiklą lemia daugybė Rusijos karinės vadovybės veiksnių ir lūkesčių dėl eilinio karo veiksmų eskalavimo Donbase. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė bando atsižvelgti į efektyvią šiuolaikinių smogiamųjų bepiločių panaudojimo patirtį vykdant karo veiksmus tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. Tikriausiai šiam procesui įtakos turėjo ir spalio 23 dienos naujienos, pagrįstos ministro pirmininko pavaduotojo, Ukrainos strateginės pramonės ministro Olego Urusky pareiškimu apie Turkijos pasirengimą statyti Ukrainoje gamyklą smogiamųjų bepiločių „Bayraktar TB2“ gamybai. 2020 m. spalio mėn. Ukraina ir Turkija taip pat pasirašė išsamų dokumentą dėl bendros karinės įrangos gamybos. Be to, dar 2018 m. Ukraina iš Turkijos įsigijo 6 „Bayraktar TB2“ smogiamuosius bepiločius ir atliko kompleksinį įgulų apmokymą potencialiam tokio tipo ginklo panaudojimui karo zonoje.
Rusijos bepiločių panaudojimo patirtis
Tokios įvykių raidos rusai negalėjo ignoruoti. Spalio 26 d. Rusijos žiniasklaida paskelbė propagandinį vaizdo įrašą, kuriame buvo parodytas pirmasis Rusijos smogiamasis bepilotis „Orion“, kuris buvo perduotas Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms 2020 m. balandžio mėn.
Šis bepilotis buvo kuriamas nuo 2011 m., tačiau tik 2019 m. lapkričio mėn. „Orion“ pradėjo bandomuosius skrydžius Rusijos Federacijos ginkluotose pajėgose. 2019 m. Lapkričio 16 d., atliekant bandomuosius skrydžius, „Orion“ nukrito netoli gyvenamųjų pastatų Riazanės regione, Listviankos kaime. Vietiniai gyventojai nufotografavo įvykį ir paskelbė jį internete. Katastrofos priežastimi buvo nurodytas „įrangos gedimas“.
Daugiau nei 10 metų Rusijos kariniai ekspertai rašė analitinę medžiagą apie neatidėliotiną Rusijos Federacijos poreikį sumažinti reikšmingą techninį atsilikimą nuo JAV, Izraelio ir Turkijos gaminant atakos bepiločius.
Gali būti, kad naujausi reportažai apie Rusijos smogiamąjį bepilotį „Orion“ yra tik informacinis bandymas deklaruoti tam tikrą potencialą ir pasiektą kokybiškai naują lygį. Nors objektyvūs Rusijos Federacijos pajėgumai, kuriant bepilotę aukšto tikslumo ginkluotę, išlieka labai abejotinais. 2018 m. tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė fotoataskaitą apie Rusijos bepiločio „Orlan-10“ (borto numeris 10332) komplektaciją. Jis 2016 m. lapkričio 6 d. nukrito Donecko srities Azovo jūros akvatorijoje. Ši ataskaita ryškiai pademonstravo Rusijos bepiločių orlaivių kokybę.
Remiantis atliktais „InformNapalm“ OSINT (atvirų šaltinių) tyrimais, nuo 2014 m. Rusijos Federacija kare prieš Ukrainą Donbase aktyviai naudoja daugiau nei 8 modelių bepiločius, kurie atlieka žvalgybos funkcijas ir yra naudojami informacinėms bei psichologinėms operacijoms atlikti.
Rusiška ginkluotė, tame tarpe naujausios elektroninio karo sistemos, pradėjo vis dažniau pasirodyti ESBO specialiosios stebėjimo misijos Donbase nuotraukose, padarytose misijos bepiločių.
Pasak „InformNapalm“, remiantis atvirais informacijos šaltiniais (savo OSINT tyrimais, taip pat ESBO misijos ataskaitomis), nuo 2020 m. Donbase buvo nustatyta daugiau nei dvylikos tipų Rusijos elektroninio karo sistemų.
Ne vieną sykį okupuotoje Ukrainos Donbaso dalyje (tiek kariniuose poligonuose, tiek už jų ribų) iš bepiločių ir palydovų buvo užfiksuotos didelės Rusijos karinės technikos ir ginklų sankaupos.
