Zapad ‘21 - Locked N' Loaded apžvalga

Jūsų dėmesiui — paskutinė Locked N' Loaded apžvalgos dalis apie šiais metais vykusias pratybas Zapad’21.




Strateginis dėmuo


Geopolitinis kontekstas: Po 2017 m. vykusių Zapad pratybų Rusijos geopolitinė padėtis negerėjo. Daug vilčių dėta į JAV prezidentą D. Trump‘ą, tačiau laukto pilnateisio grįžimo prie didžiųjų pasaulio sprendėjų stalo ar, tuo labiau, įtakos sferų pasaulyje perbraižymo nepavyko pasiekti. Vakarų pasaulis ir toliau taikė Rusijai skausmingas sankcijas. Maža to, 2019 m. JAV pasitraukė iš INF sutarties, kuo atrišo sau rankas (at)kurti savo atsaką Rusijos Iskanderams ir Kalibrams. Kitais žodžiais tariant, Zapad savo vieno iš geopolitinių tikslų nepasiekė — dialogas su Vakarais neįvyko.


Tiesa, neatrodė, kad Rusija būtų labai stengusis. Nuolatinės kibernetinės atakos Europoje ir JAV prieš įvairaus svarbumo objektus tikrai nepadėjo spręsti izoliacijos klausimų. Rusijos bendradarbiavimas su Iranu Sirijoje taip pat negelbėjo. Ką jau kalbėti apie žinias, kad rusai Talibanui mokėjo pinigus už amerikiečių karių nužudymą Afganistane. Vėliau malonus Talibano delegacijos priėmimas Maskvoje taip pat parodė, kad Kremlius vizgina uodegą ne tik iš baimės, bet ir norėdamas konkuruoti su JAV. Bandymas Solsberyje nunuodyti buvusį GRU šnipą S. Skripalį tapo dar vienu signalu. Dar kreiviau į Rusiją Vašingtone imta žiūrėti, kai neaiški gauja šturmavo Kapitolijų, ir buvo teigiančių, kad ir šis veiksmas neapsiėjo be Rusijos pagalbos. Putinas ir toliau nestabdė ir ėmėsi opozicijos jo režimui. Bandymas nuodyti A. Navalną sukėlė gal net didesnį triukšmą nei nepavykusi operacija prieš S. Skripalį. Vėliau Rusija be jokių skrupulų pasinaudojo A. Lukašenkos silpnumu po 2020 m. „rinkimų“ ir dar labiau padidino spaudimą Baltarusijai, ją tvirčiau prisirišo prie savęs (per „paskolas“, politinę paramą izoliuotam diktatoriui, greitindama Sąjunginės valstybė projektą). Nepamirškime chuliganiško Rusijos staipymosi ir žvanginimo ginklais 2021 m. pavasarį prie sienos su Ukraina.


Tokį Rusijos režimo elgesį galima paaiškinti dviem aspektais:


1. Po D. Trumpo 2020–2021 m. sandūroje prie JAV vairo stojo nauja administracija. Tad Putinas ir co ne tik bandė tokiu laikotarpiu išplėšti kas pavyks, bet ir testuoti būsimą JAV prezidentą ir jo komandą. Tiesą sakant, pirminiu laikotarpiu testas ne itin pavyko. Nors abipusiu sutarimu atnaujinta START sutartis dėl strateginės ginkluotės, tačiau 2021 m. Bideno ir Putino susitikimas Ženevoje nebuvo panašus į Putino ir Trumpo susitikimus. Tarp kitų klausimų, naujasis JAV vadovas perspėjo Putiną nutraukti savo kibernetines operacijas prieš JAV strateginius objektus, kitaip bus labai skaudžios pasekmės. Tuo pačiu „senukas Džo“ pavadino Putiną žudiku, tad aišku, kad kol kas testo rezultatas Kremliui neigiamas.


2. JAV kova su Kinija dėl dominavimo pasaulyje atitraukia dėmesį nuo Europos. Tikėtina, Putinas ir co nusprendė, kad taip atsiranda jam galimybė elgtis taip, kaip jis nori, stumtelti raudoną liniją dar toliau. Galbūt jie tikisi pažaisti Vašingtono ir Pekino prieštaravimais ir kažką iš to laimėti.


Pratybų tikslai: Oficialus pratybų tikslas ne itin skyrėsi nuo Zapad’13 ar Zapad‘17. Pratybų pristatymo metu pažymėta, kad tikslas yra „kelti Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų valdymo institucijų ir kovinių dalinių pasirengimo bei gebėjimų lygį vykdant bendras užduotis, siekiant užtikrinti Sąjunginės valstybės karinį saugumą, didinti šių pajėgų sąveiką ir gebėjimus mūšio metu“.


Vėlgi pakartota, kad šios pratybos yra gynybinio pobūdžio, esą pratybos nenumato priešininko konkretizacijos, t.y. priskyrimo konkrečiai realiai šaliai. Tuo pačiu itin akcentuotas pratybų tarptautiškumas. Ne kartą akcentuota, kad tai ne tik Rusijos ir Baltarusijos pratybos, bet jose dalyvauja Armėnijos, Kazachstano, Tadžikistano, Indijos, Kirgizijos, Mongolijos, Serbijos ir Šri Lankos kariniai padaliniai ar atstovai. Pažymėta, kad pratybų stebėtojais buvo Kinijos, Vietnamo, Mianmaro, Pakistano ir Uzbekistano atstovai. Čia galima būtų išskirti Kiniją. Jos dalyvavimas (nors ir stebėtojų teisėmis) leidžia Kremliui siųsti žinutę Vašingtonui, kad jie su Pekinu bendradarbiauja ir pasitiki vienas kitu (na, bent jau Kremlius pasitiki Pekinu). Pakistano, svarbiausio JAV sąjungininko (ir didelės problemos) dalyvavimas bendrose pratybose su Rusija nėra naujas, tačiau taip Maskva siunčia savotišką žinutę, kad JAV galia Azijoje slopsta.


Ką svarbu paminėti, tai bene pirmą kartą Rusija įvardijo bendrą pratybų dalyvių skaičių. Oficialaus pristatymo metu įvardinta, kad pratybose Zapad’21 dalyvaus apie 200 tūkstančių karių. Jei pamenate, ankstesniais metais viešoje erdvėje sklandant informacijai, kad Zapad’13 ar Zapad’17 dalyvauja 100 tūkstančių karių, Rusija tai neigė, vadino fantastiniais skaičiais. Dabar be jokio slapstymosi įvardinta, kad dalyvaus 200 tūkstančių. Tiesa, čia pat pažymėta, kad vienoje vietoje dalyvaus ne daugiau nei 6400 karių, kas neva atitinka Vienos dokumento nuostatas. Neabejotina, kad tai — nesutapimas ar netyčia išsprūdusi frazė. Galima vertinti tai kaip Rusijos bandymą parodyti, kad ji tarptautinius susitarimus skaitė ir skaitys kaip nori, o pasaulis (ypač kaimynai) turi susitaikyti su didelių, kautis pasirengusių Rusijos pajėgų telkimu prie sienų.


Operacinis dėmuo


Sumanymas. Reikia pasakyti, kad, lyginant su Zapad’13 ar Zapad’17 pratybų legendomis, šiais metais legenda dar atviresnė. Jei anksčiau Rusija tankais, lėktuvais ir branduoliniu ginklu „gynė“ Baltarusiją nuo teroristų ir ekstremistų, šį kartą Sąjunginei valstybei spaudimą daro karine prasme pažangi „Šiaurės Respublika“, o po to tai „perauga į ginkluotą konfliktą.“ Tiesa, Baltarusija iš karto ištrimitavo, kad šios pratybos simuliuoja situaciją, kai užsienio valstybės vykdo spaudimą Minskui, nepasiekia savo tikslų ir tada užpuola. Taip Lukašenka norėjo į legendą įpinti 2020 m. rugpjūčio mėn. „rinkimus“, akcentuoti neva užsienio valstybių lemiamą vaidmenį organizuojant masinius protestus. Taip tarsi parodoma, kad štai per Zapad’21 mes kartu su Putinu padarysime viską, kad tai nepasikartotų. Rusijos pusė nei labai neigė, nei labai parėmė baltarusišką šio scenarijaus interpretaciją. Formaliai įvardinti trys pratybų uždaviniai:


1. Kelti Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų valdymo pasirengimo lygį, vykdant bendrus veiksmus siekiant užtikrinti Sąjunginės valstybės karinį saugumą;


2. Bendrų veiksmų eigos variantų atidirbimas atremiant agresiją, bei siekiant išlaikyti Baltarusijos ir Rusijos teritorinį vientisumą;


3. Bendros grupuotės per įmanomai trumpą laiką sukūrimas, o taip pat įvairių gynybos ir desantavimo operacijų treniravimas.


Pajėgos. Pratybų Zapad’21 tradiciškai apėmė Baltarusijos ir Rusijos poligonus (tame tarpe ir Kaliningrado sritį). Maža to, dalis su pratybomis siejamų veiksmų vyko Kazachstane, Rusijos bazėje Padnestrėje, Sibire. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją pratybų naštą nešė 1-oji gvardijos tankų armija. Nebesikartosime. Bet svarbu kas kita. Kaip minėta, oficialiai pranešta, kad pratybose dalyvaus apie 200 tūkstančių karių, 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, 760 kovinės technikos vienetų (290 tankų), 240 artilerijos pabūklų, salvinių sistemų, minosvaidžių, 15 laivų (tame tarpe povandeninių). Dažniausiai, kai perskaitome tokius skaičius, ne visada susimąstome — o ką gi jie reiškia? O mes paskaičiuokime.


200 tūkstančių karių — tai (sąlyginai) 20 divizijų. Suprantame, kad šios pajėgos mišrios (pėstininkai, lakūnai, artileristai ir t.t.). Kad už kažko užsikabintume, skaičiuokime tai, kas kiekvienoje kariuomenėje sudaro didžiąją dalį pajėgų, t.y. sausumos pajėgas. 760 kovinės technikos vienetų atrodo velniškai daug, o 290 tankų atrodo dar įspūdingiau. Pervedame tai į padalinius (40 tankų 1 batalione) ir gauname apie 2 tankų pulkus, (prisiminkime šį skaičių). Reikia pasakyti, kad situacija, kai pratybose, kuriose planuojamas ir treniruojamas karas, tokia tankų proporcija (net 38 proc.) yra gana nemaža, kadangi tankai be motošaulių (mechanizuotų padalinių) toli nepakariaus. Be to, reikalinga kovinė parama (evakuacinė technika, logistinė technika ir pan.). Bet paprastinkime. Tarkime, kad ši paramą vykdanti technika neįskaičiuota, o turima omenyje kovinė technika.


Taigi kitos kovinės technikos vienetų lieka 470 vienetų. Sakykime, kad oro gynybos priemonės į šį skaičių neįskaičiuotos (nors tokie vienetai neabejotinai pratybose dalyvavo). Priimant šią nerealistišką sąlygą, gaunasi apie 4 motošaulių pulkai, jei skaičiuosime tik PKM (prisiminkime šį skaičių).


Artilerija — karo dievas. Ką jau kalbėt apie Rusijos kariuomenę, jie be artilerijos negali žengti nei žingsnio. Taigi, skaičiuojame 240 artilerijos vienetų. Pratybų metu identifikuota bent viena Iskander ginkluota brigada, tad jau minusuojame 12 vienetų. Lieka 228. Pastebima, kad pratybose dalyvavo bent 140 savaeigės artilerijos sistemų, taigi liktų 88 visų kitų artilerijos vienetų (salvinė, prieštankinė artilerija, minosvaidžiai). Teoriškai artilerijos pulke (apytikriai) yra apie 68 artilerijos vienetai (apie 36 savaeigės artilerijos vienetų, 18 — salvinės, 6 — prieštankinės, 8 — bataliono lygmens minosvaidžių). Tai tik vienas iš variantų, jie gali varijuoti. Tuo labiau nepamirškime, kad yra ir atskirieji artilerijos daliniai su specifine struktūra. Visgi, priimkime tai kaip apytikrę konstantą. Gauname, kad pratybose galėjo dalyvauti bent viena Iskander brigada ir iki 3 artilerijos pulkų (ginkluotės vienetais).


O dabar pažvelkime į pratybose dalyvavusios 4 — osios Kantemirovo gvardijos tankų divizijos sudėtį:

  • 2 tankų pulkai

  • motošaulių pulkas

  • savaeigės artilerijos pulkas

  • zenitinis raketinis pulkas

  • žvalgybos, ryšių, logistikos, medicinos batalionai

  • UAV, EW, cheminės gynybos, evakuacijos ir komendantinė kuopos.

Tuo pačiu užmeskime akį į 2 — osios Tamanės gvardijos motošaulių divizijos sudėtį:

  • tankų pulkas

  • 2 motošaulių pulkai

  • savaeigės artilerijos pulkas

  • zenitinis raketinis pulkas

  • žvalgybos, ryšių, logistikos, medicinos batalionai

  • UAV, EW, cheminės gynybos, evakuacijos ir komendantinė kuopos.

Taigi, ką matome — vien šiuose daliniuose tilptų visi Zapad‘21 dalyvavę tankai (100 proc.), 3 motošaulių pulkai iš 4 (75 proc.), 2 artilerijos pulkai (pagal vamzdžius) iš 3 dalyvavusių pratybose (66 proc.). Taigi, 77,7 proc. visų pratybose įvardintų sausumos pajėgų (pagal technikos vienetus) struktūriškai telpa į 2 divizijas, kas sudaro apie 20 tūkstančius karių. 20 TŪKSTANČIŲ, KARLAI. Taip, yra visokie žvalgai, logistai, ryšininkai ir pan. Ar kardinaliai jie pakeistų šį skaičių? Vargu. Tarkime bendras sausumos pajėgų atstovavimas siekė 40 000 karių. Ar norite pasakyti, kad 80 lėktuvų ir sraigtasparnių bei 15 laivų aptarnavo 160 000 karių?


Tad panašu, kad Rusija 1) meluoja dėl dalyvavusios technikos skaičiaus (siekdama paslėpti tikrąjį pratybų mastą), 2) meluoja dėl karių skaičiaus (siekdama išpūsti pratybų mastą bei pratinti kaimynus prie didelių kariuomenės masių pasienyje), 3) meluoja iš principo apie viską.


Taktinis dėmuo


Tradiciškai pratybos suskirstytos į du etapus:

  • I etapas 2021 m. rugsėjo 10–12 d. Jo metu spręsti pajėgų valdymo, sąveikos ir aprūpinimo klausimai.

  • II etapas 2021 m. rugsėjo 13–16 d. Šio etapo metu spręsti pajėgų valdymo „atstatant teritorinį vientisumą“ klausimai.

Reikia pasakyti, kad nemaža dalis taktinių veiksmų atkartoja ankstesnes pratybas, tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į žemiau esančius aspektus. Kai kurie nėra nauji, tačiau svarbūs paminėti, kai kurie patobulinti nuo ankstesnių metų, o kai kurie visiškai nauji, tad į juos verta ypač atkreipti dėmesį.


Žvalgyba ir valdymas


Svarbu pažymėti, kad Rusijos ir Baltarusijos pajėgos kūrė (labai aiškiai tai komunikavo) ir pratybų metu naudojo vieningą mūšio valdymo sistemą „Akatsia-M“, kuri ne tik leidžia stebėti dalinių ir padalinių vietą karinių operacijų fazėse, tačiau joje galima kaupti informaciją apie šių dalinių ir padalinių šaudmenų, degalų, kitų logistinių priemonių statusą. Svarbu pažymėti, kad tokia sistema gali būti naudojama divizijos lygiu, pvz. pratybų metu šią sistemą naudojo 4 — oji tankų divizija. Kitais žodžiais tariant, šios sistemos veikimas (ar neveikimas) turės tiesioginę įtaką mūšio lauke. Ši sistema ne tik suteikia privalumus valdyti pajėgas, bet ir jos naudotojams kelia kibernetines, EW ir kontržvalgybines grėsmes. Neabejojame, kad tiems, kam reikia, šitą opciją jau turi užsirašę.


Svarbu pažymėti, kad Rusija vis plačiau taiko jungtinių žvalgybos duomenų apdorojimo centrų praktiką. Ji tapo gana populiari Rusijai įsitraukus į karą Sirijoje. Štai ir per Zapad’21 žvalgybos vienetai tokį centrą įkūrė. Į jį plaukė informacija iš UAV, GLONASS palydovų, „Strelets“ vadovavimo ir valdymo sistemos. Šie duomenys buvo apdorojami ir naudojami tolimesnėse operacijose (pvz., vykdant paramą ugnimi).


Įdomus momentas, kad pratybų metu Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos padaliniai vykdė žvalgybą ir sabotažo veiksmus (turbūt turėta omenyje diversijas?) „priešo“ užnugaryje. Esą žvalgai identifikavo priešo šarvuotos technikos, šaudmenų, degalų sankaupas. Įdomu, kad šis veiksmas neiššaukė tradicinio veikimo, t.y. artilerijos ugnies. Šiuo atveju terminai yra svarbūs, kadangi sabotažas skiriasi nuo diversijos (t.y. to, ką žvalgybos ar specialios paskirties grupės daro). Diversija — tai karinė operacija. Sabotažas — nepaklusnumas, įrangos naikinimas ne karinėmis priemonėmis. Gal tai ne šiaip žodžių žaismas? Atrodytų, kad šios žvalgų grupės treniravosi veikti giliame priešo užnugaryje (keli šimtai kilometrų). Galbūt todėl šios žvalgų grupės identifikuotus taikinius naikino patys žvalgai, o ne artilerija? Tokia užduotis negali būti keliama įprastiems žvalgybos padaliniams. Dažniausiai tai — strateginės reikšmės užduotis, kurią galėtų vykdyti, pvz., GRU spec. paskirties brigadų padaliniai. Tuo pačiu pratybų metu identifikuotas 175-as giluminės žvalgybos batalionas, priklausantis Rusijos Oro desanto pajėgoms. Galbūt pratybų metu jis ir vykdė tokio pobūdžio užduotis. Gal mes esame per daug įtarūs, bet visgi mintys kyla įvairios.


Elektroninė kova


Rusija tradiciškai daug dėmesio skiria savo elektroninės kovos pajėgumų vystymui ir treniravimui. Turbūt pirmą kartą jų dalyvavimas nušviestas taip plačiai. Įvairiose pratybų vietose įvairūs elektroninės kovos daliniai (1 — os tankų armijos EW vienetai, Baltijos laivyno 841 — asis elektroninės kovos centras ir kt.) maskavo savo pajėgų valdymo centrų elektromagnetines spinduliuotes, vykdė elektroninę gynybą. Kaip esminis jų tikslas įvardintas apsauga nuo priešo tiksliosios ginkluotės ir dronų. Svarbu pažymėti, kad Baltijos laivyno laivai „Stoikyj“ ir „Steregučij“ simuliavo priešo oro pajėgų atmušimą ne tik oro gynybos priemonėmis, bet ir EW pagalba. Sraigtasparniai trikdė priešo oro gynybos pajėgumus integruotomis EW priemonėmis.


Tuo pačiu Libijoje ir Sirijoje patyrę dronų spiečių atakas, Rusijos kariškiai simuliavo ir tokios atakos atmušimą. Teigiama, kad sunaikintas 20-ties dronų spiečius. Kiek tai yra informacinė/atgrasanti priemonė, kiek realiai įgytas pajėgumas, yra klausimas, tačiau visgi turime turėti omenyje, kad šiai problemai spręsti Rusija taip pat ieško priešnuodžių.


Ir, žinoma, Rusija vykdė puolamąsias elektroninės kovos operacijas prieš priešo komunikacijas. Pratybose esą tai vykdė 1 — osios gvardijos tankų EW pajėgos, tačiau neatmestina, kad visi į pratybas įsitraukę EW daliniai ir padaliniai simuliavo tiek gynybą, tiek puolimą.


Manevriniai daliniai


Visų pratybų metu Rusijos ir Baltarusijos daliniai vykdė gynybos, kontrpuolimo ir puolimo operacijas. Jų veiksmus aktyviai rėmė inžinieriai (įrenginėjo klaidinančias pozicijas, stiprino gynybą, minavo rajonus). Žvelgiant į viešus šaltinius atrodo, kad vietomis vykdytos force — on — force pratybos, t.y. kai nėra geriečių, kurie turi nugalėti, ir blogiečių, kurie turi pralaimėti. Pavyzdžiui, Kaliningrado srityje vykusių pratybų metu Šiaurės laivyno jūrų pėstininkai laipinosi į krantą, o 18 — osios motošaulių divizijos daliniai, su iš žemyninės Rusijos atsiųstais priskyrimais, gynė numatytus ruožus, kontratakavo. Šie veiksmai atrodo kur kas profesionaliau ir logiškiau, nei 2013 m. mūsų aprašyta panaši pakazuchinė operacija Kaliningrade. Žinoma, galutinio pratybų rezultato tokie elementai (jei jie ir buvo) pakeisti negalėjo — pabieda turėjo būti pasiekta.


Operacine prasme reiktų atkreipti dėmesį į svarbų momentą. Pratybų metu keletą kartų identifikuoti bendri Rusijos desantininkų (pvz. iš 31 — osios brigados) ir Baltarusijos kariuomenės tankų padalinių veiksmai. Panašu, kad šių operacijų metu suformuojama bataliono taktinė grupė, kuri vykdo puolimo ar manevrinės gynybos užduotis. Galima daryti prielaidą, kad taip Rusijos karinė vadovybė siekia per minimalų laiką operacijų rajone turėti puolamiesiems veiksmams skirtus dalinius. Desantininkų perdislokavimas yra greitesnis (jie yra nuolatinės parengties daliniai), tuo tarpu tankų dalinių permetimas į Baltarusiją gali užtrukti. Tikėtina, kad, sujungiant operatyviai galinčius atvykti Rusijos desantininkus ir vietoje esančius baltarusių tankus, siekiama užsitikrinti kuo daugiau pajėgių manevrinių dalinių jau pirmajame karinių veiksmų etape.


Tame pačiame kontekste vertintinas Oro desanto pajėgų padalinių desantavimas sraigtasparniais, siekiant blokuoti priešo prasiveržimo kryptis. Tikimasi desantininkų pagalba trikdyti, varginti priešininką, kol ateis mechanizuoti (tankų) daliniai. Tiesa, ar šis Rusijos vertimas nėra per daug optimistinis, kadangi sraigtasparniais į (tikėtina) neparengtą gynybai rajoną, su ribota parama ugnimi ir manevru, permetami desantininkai sunkiai galėtų atlaikyti/trikdyti Sąjungininkų mechanizuotų dalinių puolimą. Kas kita, jei reikėtų 1 — osios gvardijos tankų armijos puolimo ašyje priešo gynybos gilumoje užiminėti svarbius objektus ir laukti suplanuoto pagrindinių pajėgų atvykimo. Gal būtent toks scenarijus ir treniruotas šiame taktiniame elemente? Ir čia turbūt tikras sutapimas, kad Rusijos inžinieriai treniravosi perkelti dideles pajėgas per Kliazmos upę, kuri savo vandeningumu ir pločiu nedaug skiriasi nuo upių tėvo Nemuno.


Taktine prasme svarbu pažymėti, kad Rusija ir Baltarusija treniravo mechanizuotų dalinių (tame tarpe tankų) veikimą neturint pranašumo ugnies galioje ir manevre. Pvz. simuliuotas mechanizuotų pėstininkų ir tankų atsitraukimas, siekiant įvilioti puolantį priešą į tankų pasalą. Kitoje vietoje siekta atsitraukiant priešą „įtempti“ į minų lauką ir sutelktos ugnies barą. Aktyviai pasitelkti inžinieriai, kurie puolančioms priešiškoms pajėgoms rengė inžinerines kliūtis. Svarbu pažymėti, kad tankų judėjimas mūšio lauke dengiamas dūmais, aktyviai naudota mūsų anksčiau aprašyta karuselės taktika.


Be to, treniruotos naktinės tankų pasalos, 76 oro desanto divizijos desantininkai su priskirtais padaliniais bendrame bataliono dydžio vienete pirmą kartą įvykdė naktinį desantavimąsi iš oro. Tad gali būti, kad tie laikai, kai rusai nekariauja naktį, eina į istorijos šiukšlyną.


Tuo pačiu įdomu, kad su priešo diversantais ir sabotažo vykdytojais pratybose kovojo Rusijos ir Baltarusijos karo policininkai, o Rossgvardija šalia kitų užduočių vykdė „teritorinę gynybą“. Sunku suprasti tokią logiką, bet mūsų iškreiptas mąstymas randa tik vieną paaiškinimą — Gynybos ministerijos pajėgoms užėmus vietoves ir judant toliau, jų kontrolę perėmusios Rossgvardijos pajėgos yra atakuojamos netikėtai pasirodžiusių priešo pajėgų, tuomet tinka gintis. Gal toks „teritorinės gynybos“ scenarijus simuliuotas?


Susidaro įspūdis, kad testuotas visos jungtinės grupuotės pajėgų (arba dalių, veikiančių esminėse operacinėse erdvėse) aprūpinimas 1 — osios gvardijos tankų armijos specializuotais padaliniais. Jeigu taip, tuomet realių operacijų metu (mūsų atveju — Lietuvos gynybos metu), sąjungininkai į 1 — ąją gvardijos tankų armiją turėtų atkreipti dėmesį ne tik kaip į kumštį, bet kaip į arteriją, kuria tekės ženkli dalis agresoriui gyvybiškai svarbaus aprūpinimo.


Artilerija


Tradiciškai Rusija itin plačiai naudojo artilerijos vienetus pratybose. Nieko nenustebinsime pasakydami, kad dronai vis labiau tampa darbiniu arkliuku randant taikinius bei koreguojant artilerijos ugnį. Įdomu, kad pratybų metu treniruota smogti artilerijos smūgius šalia esant savoms pajėgoms, t.y. smogti ant „danger close“ ribos (400 m). Tai rodo, kad Rusija rengiasi ne tik artilerijos dvikovoms, bet siekia maksimaliai efektyviai ugnimi paremti savo manevrinius padalinius. Tad vėlgi, sakantys, kad tikras karas vyksta tik 500 metrų ir toliau, turėtų pergalvoti savo vertinimus.


Pirmiausia, treniruotas gebėjimas smogti koncentruotus smūgius priešo valdymo centrams, gyvosios jėgos, šarvuotos technikos, artilerijos, logistikos stambiems taškams. Pvz. pranešama, kad vienu metu apie 140 savaeigės artilerijos vienetų smogė priešo aukščiau minėtiems objektams. Ar tai tiesa, sunku pasakyti, bet akivaizdu viena — tai didžioji dalis deklaruotų artilerijos sistemų visose pratybose ir (tikėtina) visos savaeigės haubicos. Vien iš pratybų valdymo pusės telkti visas haubicas vienoje mokomojoje operacijoje nėra itin racionalu (kitose kryptyse juk irgi vyko „karas“, o rusai be artilerijos nekariauja). Darytina prielaida, kad visgi tai — Rusijos informaciniai triukai, bandant parodyti kokią ugnies persvarą vienoje vietoje jie gali sutelkti. Kita vertus, visgi tokią galią sutelkti yra logistinis iššūkis, o ją valdyti — operacinis-taktinis iššūkis, tad jei jiems tai pavyko, reikia turėti tai omenyje.


Pranešama apie Iskander M raketų panaudojimą prieš menamo priešininko vadovavimo centrus, kurie buvo nutolę per 50 km nuo paleidimo vietos. Svarbu pažymėti, kad Iskander ginklų sistemos buvo vienos tų, kuriomis Kremlius gąsdino Vakarus. Šios modifikacijos raketos gali nešti konvencinį ir branduolinį užtaisą 400 km. Tad iš pirmo žvilgsnio keista, kad Kremlius nepasinaudojo galimybe dar kartą parodyti šių „net analogov v myre“ sistemų maksimalias galimybes. 50 km yra minimalus šūvio nuotolis tokioms raketoms. Sunku įlįsti į Rusijos generolų galvas, bet gali būti, kad „sutrumpintas“ Iskander-M smūgio nuotolis atsirado ne šiaip sau. Gali būti, kad simuliuotas Iskander-M smūgis, kai, pvz., priešas veržiasi sparčiau nei tikėtasi, išeina į gynybos gilumą ir bandoma Iskanderų pagalba taisyti padėtį. Kitas paaiškinimas galėtų būti treniravimas įgūdžių, kaip patiems slapta iš gilumos kuo arčiau prislinkti prie fronto linijos ar numatomo priešo sienos (pvz., 50 km atstumu ir arčiau), ir smogti taikiniams priešo teritorijos gilumoje. Pastaruoju atveju, šūvio nuotolis nėra svarbus, svarbesnis yra slapto persidislokavimo ir išsiskleidimo treniravimas.


Oro pajėgos


Kaip ir įprasta, Rusijos oro pajėgos simuliavo kovą prieš technologiškai tolygų ar pranašesnį priešiningą. Skelbiama, kad naikintuvai šioje kovoje užtikrino viršenybę ore, saugojo Rusijos pajėgas ir infrastruktūrą nuo sparnuotųjų raketų. Tai — gana drąsiai brėžiamas scenarijus Rusijai, žinant jų ir NATO oro pajėgų technologinį, kiekybinį ir kokybinį santykį (žinoma, ne Rusijos naudai). Tuo pačiu, Rusijos oro pajėgos naudotos priešininko manevrinių pajėgumų susitelkimo vietų naikinimui, pvz. dvidešimt Tu22 ir Su34, dengiami Su30, atakavo priešininko šarvuotos technikos sankaupas, vadovavimo centrus.


Tikėtina, kad Rusija nemaža dalimi tokį scenarijų simuliavo pirmiausia remdamasi savo A2/AD burbulais, kuriuose vienas svarbiausių komponentų yra PLG priemonės. Antai pratybų scenarijuje fiksuojame Panzyr ir S400 tandemą. Tiesa, pratybų metu akcentuotas operacijų įgalinimas (savų pajėgų telkimosi pridengimas), o ne strateginis efektas (A2/AD). Galima spėti, kad šiuose pajėgų priedangos pratybose nedalyvavo A2/AD burbulų oro gynybos pajėgos, o kitos, iš šalies gilumoje esančios oro gynybos pajėgos. Kadangi neturime patikimų duomenų, šiuo atveju tokį vertinimą remiame tik logika. Ar ji yra teisinga, reikėtų daugiau informacijos. Būtume dėkingi, jei kas užpildytų šią mūsų spragą.


Jūrų pajėgos


Be aukščiau paminėto jūrų pėstininkų dalyvavimo, Rusijos antvandeninis ir povandeninis laivynas gana aktyviai dalyvavo pratybose Zapad’21. Jų tikslas — Baltijos jūrą paversti Rusijos laivyno dominuojamu operacijos rajonu, neleisti priešininkui čia dislokuoti ir naudoti savo ugnies sistemų, permesti pajėgas bei logistiką. Viešuose šaltiniuose išskirti Kilo klasės dyzeliniai povandeniniai laivai bei priešlaivinės sistemos Bal (A2/AD) sistemos dalis).


Branduolinis dėmuo


Svarbu atkreipti dėmesį, kad pratybų metu Rusija treniravo savo gebėjimą apsisaugoti nuo priešo CBRN (Chemical, biological, radiological, and nuclear) ginkluotės (pirmiausia užtikrinta įvairaus lygmens maskuotė). Tiesa, tokias funkcijas vykdė ne Strateginės paskirties raketų pajėgų padaliniai, o 1 — osios gvardijos tankų armijos specializuoti padaliniai.


Kalbant konkrečiai apie pratybų kulminaciją — branduolinio smūgio prieš NATO simuliavimą, — tai čia pirmuoju smuiku sugrojo 35 — oji raketų divizija iš Barnaulo ir 42 — oji raketų divizija iš Tagilo, ginkluotos Jars‘ais. Jos paliko nuolatinės dislokacijos vietas, atliko apie 100 km žygį, maskavosi, keitė pozicijas, saugojosi nuo CBRN smūgio, bei vėlgi vykdė apsaugą/gynybą nuo priešo diversinių grupių. Smulkmena, bet malonu, kad Rusija rimtai vertina NATO specialiąsias pajėgas.


Išvados


1. Rusija geopolitiškai siekia išnaudoti prasidėjusią JAV ir Kinijos konfrontaciją ir demonstruoja, kad jai tarptautiniai susitarimai nerūpi. Taip galimai stengiamasi pratinti Rusijos kaimynus prie didesnių jos pajėgų regione.


2. Atvirai atsisakoma „hibridinio scenarijaus“, simuliuojamas konfliktas su technologiškai pažangiu priešininku Vakarų operacinėje erdvėje (NATO).


3. Nepaisant Zapad pratyboms numatytos „aktyviųjų priemonių“ vaidmens, Rusija siekia šias pratybas taip pat išnaudoti tobulinant karinių pajėgų parengtį ir valdymą:

  • Gilinami manevrinės gynybos, kontrpuolimo ir puolimo įgūdžiai, pasitelkiamas taktinis ir operacinis klaidinimas;

  • Daugiau dėmesio skiriama manevrinių padalinių veiksmams naktį;

  • Gilinama Rusijos ir Baltarusijos pajėgų operacinė integracija (rusų desantininkai + baltarusių tankistai);

  • Įvairiais būdais siekiama padidinti turimų ugnies priemonių efektą (masiškai koncentruojant haubicų ugnį, slapta pritraukiant Iskander M prie priešininko ir smogiant jam į gilumą);

  • Ir toliau testuojamos galimybės „deeskaluoti” konfliktą branduoliniu smūgiu.

Viršelio iliustracija: Pratybos Zapad 2021 / Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos nuotr.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje