20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

FSB pareigūnai / GETTY IMAGES nuotr.

Straipsnio autorius Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas. Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale LRT, publikavimui parengė InformNapalm Lietuvos redakcija.

20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

Vladimiras Putinas ir Aleksandras Bastrykinas (centre) / AP nuotr.

Tie, kurie domisi Rusija, galbūt yra girdėję posakį, kuris netgi tapo interneto platybėse išplitusiu memu: „Jeigu Rusijos Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą aptvertume spygliuota tvora, visi ten žinotų, už ką sėdi.“ Šis pokštas ypač išplito po to, kai 2019 m. pradžioje vos per 1,5 mėnesio sunkiais nusikaltimais apkaltinti po vieną Federacijos Tarybos ir Valstybės Dūmos narį.


Dūmos deputatas Vadimas Belousovas buvo apkaltintas daugiau kaip 3,2 mlrd. rublių (tuomečiu kursu – daugiau kaip 46 mln. JAV dolerių) kyšio paėmimu. O štai senatorius (taip Rusijoje vadinami Federacijos Tarybos nariai) Raufas Arašukovas – net dėl dviejų žmogžudysčių.


Aukščiausiojo rango Rusijos valdžios atstovų, dėl kurių nusikalstamos veiklos net pati Rusijos teisėsauga turėjo ar turi įtarimų arba kurių nusikaltimai įrodyti, yra tikrai ne du. Jų gerokai daugiau. Tačiau šiame, jau 15-ame, kartu su LRT.lt tęsiamo ciklo „20 Putino metų“, kuriame pasakoju apie tai, kas iš tiesų yra Kremliaus režimas ir kaip jis susikūrė, rašinyje paminėtus kaltinimus, kaip ir patį interneto memu tapusį posakį, pasirinkau tik kaip vaizdingą iliustraciją.


Mat norint suprasti, kodėl dabartinę Rusiją galima ir reikia laikyti mafijos valstybe, daug svarbiau žinoti apie tuos kriminalinius nusikaltėlius aukščiausioje Rusijos valdžioje, kurių Rusijos teisėsauga neliečia.

Ankstesniuose šio ciklo rašiniuose jau papasakojau, kaip KGB sukūrė Rusijos mafiją, kaip net pasaulio narkotikų baronų pėdsakai veda į Kremlių ir Rusijos saugumo tarnybas ir kaip pati saugumo tarnyba, vis dar oficialiai vadinama FSB, tapo organizuota nusikalstama grupuote. Tačiau Vladimiro Putino Rusijos, kaip mafijos valstybės, paveikslas tikrai nebus užbaigtas, o kartu iki galo iliustruojantis tikrąją padėtį, jei nežinosime, kaip kriminaliniai nusikaltėliai (šį kartą aš pasirengęs atkreipti dėmesį tikrai ne į politinius, o būtent į kriminalinius nusikaltimus bei nusikaltėlius) patys yra įsitaisę aukščiausioje Rusijos valdžioje ir net nusikaltimus planuoja būtent valdžios kabinetuose.


Ir visa tai, kaip visuomet, ketinu papasakoti remdamasis faktais, liudininkų parodymais ir kita vieša informacija, kurią tiesiog būtina susisteminti ir aiškiai pateikti tikrojo Kremliaus režimo veido vis dar dažnai neįžvelgiančiai tiek Vakarų apskritai, tiek ir Lietuvos visuomenei.


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

FSB centrinė būstinė Lubiankoje, Maskvoje / AP nuotr.

O pradėti, ko gero, verta nuo liudijimo apie nusikaltimų planavimą pačioje Rusijos valdžios viršūnėje – prezidento V. Putino kabinete. Juo labiau, kad tai tiesioginio liudininko, asmeniškai dalyvavusio planuojant milžiniško masto nusikaltimą, dalyvaujant pačiam Rusijos prezidentui, pasakojimas. Tas liudininkas – dabar vienu griežčiausių V. Putino režimo kritikų tapęs buvęs Rusijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas.


Štai ką jis teigia vos prieš kelias dienas paskelbtame bene naujausiame savo interviu „Radio svoboda“ žurnalistui Muminui Šakirovui: „2005 m. gruodžio mėnesį, po pasitarimo Kremliuje, prezidento kabinete, kai aplink mane sėdėjusi grupė, dalyvaujant Putinui, Medvedevui (tuo metu Dmitrijus Medvedevas užėmė pirmojo vicepremjero postą, po to buvo pakeitęs V. Putiną prezidento krėsle, vėliau buvo šalies premjeras, o nuo šių metų pradžios eina V. Putino pavaduotojo Rusijos Saugumo taryboje pareigas – M. L.), Sečinui (Igoris Sečinas tuo metu buvo V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas ir bendrovės „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas, o nuo 2012 metų – bendrovės „Rosneft“ vadovas – M. L.), Kudrinui (tuo metu Aleksejus Kudrinas buvo Rusijos finansų ministras, o dabar Audito rūmų vadovas – M. L.), Grefui (tuo metu Germanas Grefas buvo Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministras, o dabar valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ vadovas) ir kitiems asmenims, tarėsi, kaip geriau iš valstybės aktyvų pagrobti 12 mlrd. dolerių, aš pasitraukiau iš patarėjo ekonomikos klausimais pareigų. Jokie kiti veiksniai nebegalėjo atsverti absoliutaus negalėjimo toliau dirbti administracijoje, kuri organizuoja tokias Rusijos Federacijos valstybinio turto vagystes.“


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

Igoris Sešinas / AP nuotr.

Tačiau dar įdomesniu kriminaliniu požiūriu aspektu šią istoriją A. Ilarionovas yra pasakojęs anksčiau, pateikdamas daugiau detalių. Pasirodo, tuomet jis sužinojo ne tik tai, kad minėtų 12 mlrd. dolerių pagrobimo schemą organizuoja I. Sečinas, bet ir tai, kad 1,5 mlrd. iš jų šis valdininkas rengiasi įsidėti tiesiog sau į kišenę.


Tačiau pasiekęs, kad įsikištų V. Putinas, A. Ilarionovas išvydo dar labiau stulbinantį vaizdelį: „Man teko pasakyti, kad per operaciją, kurią jis organizavo ir kurios tikslas buvo iš valstybės aktyvų pagrobti 12 mlrd. dolerių, ponas Sečinas sau į kišenę įsideda 1,5 mlrd. ir nesidalija su Vladimiru Vladimirovičiumi. Ir tai, be abejo, sukėlė teisėtą Vladimiro Vladimirovičiaus pasipiktinimą. Jis buvo apstulbęs. Taigi, jis surengė Sečinui viešą pamoką ir padėkojo, kad jį informavau. Bet mano tikslas buvo ne toks, kad jie teisingai padalintų 1,5 mlrd., bet kad iš viso nebūtų vagiamos šios lėšos iš valstybės. […] O man tapo aišku, kad iš esmės sprendimas pavogti šias lėšas jau buvo priimtas. Ir šis sprendimas bus įgyvendintas, kad ir ką sakyčiau, kad ir kokių veiksmų imčiausi. Kiek anksčiau ar kiek vėliau, vis tiek tai įvyks. Tai iš tikrųjų ir įvyko 2006 m. liepos mėn., praėjus 6 mėnesiams po mano išėjimo. Šie pinigai buvo pagrobti.“


Tie, kurie domisi Rusija, galbūt yra girdėję posakį, kuris netgi tapo interneto platybėse išplitusiu memu: „Jeigu Rusijos Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą aptvertume spygliuota tvora, visi ten žinotų, už ką sėdi“

Skamba kaip siužetas apie mafiją? Tik veikėjai – aukščiausiojo rango Rusijos valstybės pareigūnai? O gal A. Ilarionovas tiesiog apkalba Rusijos prezidentą ir jo aplinką, mesdamas nepagrįstus kaltinimus?

Patikrinti A. Ilarionovo teiginių tiesiogiai, žinoma, nėra jokių galimybių. Tačiau bent jau Vakaruose jis neturi nei fantazuotojo, nei šmeižiko reputacijos. O dar svarbiau tai, kad netiesiogiai jo žodžius apie panašias valstybės mastu, tik daug mažiau įtakingų veikėjų vykdomas, tačiau Kremliaus vienaip ar kitaip bent jau dangstomas tokias valstybės lėšų grobstymo schemas, patvirtina jau pačiuose Vakaruose puikiai žinomos istorijos. Viena jų – vadinamoji Magnickio byla, kuri ne vienoje Vakarų šalyje net virto Magnickio įstatymu.


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

Andrejus Ilarionovas / AP nuotr.

Dar mažiau abejonių, kad nusikalstamos schemos yra kuriamos ir įgyvendinamos Rusijos valdžios kabinetuose, lieka prisiminus, kad ir 2016 m. gegužę Rusijos mafijos veiklą tyrę Ispanijos prokurorai paprašė išduoti tarptautinius arešto orderius dėl 12 rusų.


Mat tarp tų 12 asmenų buvo ir įtakingas Rusijos Dūmos deputatas, dabar Finansų ir mokesčių komiteto narys, o anksčiau Finansinių rinkų komiteto pirmininko pavaduotojas Vladislavas Reznikas. Buvo tarp jų ir tuometis Rusijos narkotikų kontrolės valdybos vadovo pavaduotojas Nikolajus Aulovas. Buvo ir kažkada Rusijos generalinės prokuratūros Tyrimų komiteto vadovo pavaduotojo pareigas ėjęs Igoris Sobolevskis.


Tiesa, reikia pripažinti, kad 2018 m. Ispanijos teismas nusprendė, kad kaltinamiesiems nuteisti pritrūko įrodymų, nors tiek iš Ispanijos prokurorų slapta įrašytų pokalbių, tiek iš kitos medžiagos buvo aiškiai matyti, kad įtariamas Tambovo grupuotės lyderis Genadijus Petrovas kartu su N. Aulovu, I. Sobolevskiu ir V. Rezniku ne šiaip turėjo bendrų reikalų, o iš esmės buvo tarsi vienos gaujos nariai.


Patikrinti A. Ilarionovo teiginių tiesiogiai, žinoma, nėra jokių galimybių. Tačiau bent jau Vakaruose jis neturi nei fantazuotojo, nei šmeižiko reputacijos

Tačiau bene įdomiausias ir labiausiai dėmesio vertas Ispanijos bylos rezultatas yra tas, kad iš jos paaiškėjo, kad net Rusijos teisėsaugos struktūrų vadovai skiriami bendru mafijos ir įtakingų valstybės pareigūnų sutarimu ir pastangomis. O patys paskirtieji teisėsaugos struktūrų vadovai už savo postus dėkoja net ne formaliai juos paskyrusiam V. Putinui, o tiesiogiai mafijos vadeivoms.


Ir, pabrėžiu, tai ne mano, o Ispanijos prokurorų išvada, kurią jie padarė remdamiesi daugybe slaptai įrašytų pokalbių. Konkrečiai kalbama apie Rusijos Tyrimų komiteto, kuris tuomet dar buvo pavaldus Rusijos generalinei prokuratūrai, vadovo Aleksandro Bastrykino paskyrimą. Ir išvada, kad jis paskirtas būtent G. Petrovo pastangomis, ne šiaip daroma iš pokalbių visumos. Viename pokalbyje būtent G. Petrovui aiškiai ir nedviprasmiškai dėkojama už A. Bastrykino paskyrimą.


Vėliau G. Petrovui pavyko A. Bastrykino pavaduotoju paskirti ir jau minėtą I. Sobolevskį, dėl kurio Ispanijos teisėsauga, priminsiu, buvo išdavusi net tarptautinį arešto orderį.


Tuo tarpu Rusijos žurnalistai, patys ištyrę Ispanijos teisėsaugos slapta įrašytus Rusijos mafijos vadeivos G. Petrovo ir įvairių Rusijos valstybės pareigūnų pokalbius, atskleidė dar vieną sensaciją. Mat svarbiausiu tarpininku, tiesiogiai padėjusiu G. Petrovui „prastumti“ A. Bastrykino paskyrimą, pasirodo, buvo… vienas įtakingiausių FSB generolų.


Dabar jau generolo pulkininko laipsnį turintis ir FSB ekonominio saugumo tarnybai vadovaujantis Sergejus Koroliovas, jei tikėsime jau kurį laiką sklandančiais gandais, kaip tik šiuo metu yra vienas pretendentų tapti net FSB vadovo pavaduotoju. Tačiau būtent jis, remiantis Ispanijos teisėsaugos turima medžiaga ir Rusijos žurnalistų atliktu tyrimu, G. Petrovo prašymu, padėjo paskirti A. Bastrykiną Tyrimų komiteto vadovu.


Dar mažai įrodymų, kad nusikalstamos schemos planuojamos tiesiog Rusijos aukščiausiosios valdžios kabinetuose?


Minėtoje Ispanijos prokurorų byloje yra pakankamai medžiagos apie G. Petrovo tiesioginius ryšius su Anatolijumi Serdiukovu, kuris tuo metu buvo Rusijos federalinės mokesčių tarnybos vadovas, o vėliau – gynybos ministras.


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

Vladimiras Putinas kyla sakyti kalbą Rusijos Dūmoje / AP nuotr.

Iš minėtos bylos matyti ir G. Petrovo ryšiai su 2007–2008 m. Rusijos premjero postą užėmusiu, o dabar „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininko pareigas einančiu Viktoru Zubkovu, taip pat buvusiu Rusijos ryšių ministru, vėliau V. Putino patarėju, o dabar oligarchu Leonidu Reimanu. Nustatyti ir šios grupuotės ryšiai su A. Ilarionovo liudijime minėtu G. Grefu.


Tačiau geriausiai G. Petrovo ryšius, ko gero, apibūdina tai, kad jis buvo tarp garsiojo banko „Rosija“, kurį kai kas vadino net V. Putino „pinigine“ ir kuris įkurtas KGB nurodymu bei SSRS komunistų partijos pinigais, steigėjų.


Dar trūksta įrodymų, kad visa Rusijos valdžia priklauso nusikaltėliams, o nusikalstamos schemos planuojamos ne mafijos pogrindyje, o būtent valdžios kabinetuose?


Praėjusiame šio ciklo rašinyje jau minėjau su „Solncevo“ grupuote ne kartą sietą Dūmos deputatą milijardierių Andrejų Skočą. Ir sietas su nusikaltėliais jis buvo tikrai ne be pagrindo – pateiktos net fotografijos, kuriose jis įamžintas puotaujantis su šios grupuotės lyderiais Sergejumi Michailovu ir Viktoru Averinu. Beje, pats A. Skočas yra pripažinęs, kad šios fotografijos – tikros.


Tačiau šį kartą, pasakojant apie Rusijos valdžios kabinetuose rengiamas nusikalstamas schemas, verta paminėti dar vieną su A. Skoču susijusį epizodą. Kai 2016 m. trys aukšto rango Rusijos Tyrimų komiteto pareigūnai – Michailas Maksimenko, Aleksandras Lamonovas ir Denisas Nikandrovas – suimti (manoma, kad tai jėgos struktūrų tarpusavio kovų rezultatas) dėl įtarimų paėmus milijono dolerių kyšį už pagalbą kriminaliniam vadeivai Zacharui Kalašovui, vėl išlindo A. Skočo pavardė.


Iš pradžių paskelbta, kad teisėsaugos atstovai įtaria, jog dalį pinigų šiam kyšiui skyrė būtent A. Skočas. O vėliau viešojoje erdvėje pasirodė ir slapta darytų pokalbių įrašai, susiję su šia byla, kuriuos daugybę kartų minima A. Skočo pavardė.


Bet minėti Tardymo komiteto atstovai atsidūrė kalėjime, o A. Skočas net neprarado Dūmos deputato mandato.


Įtakingas Rusijos Dūmos deputatas ir net jos Saugumo bei kovos su korupcija komiteto narys yra ir vienas artimiausių Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo bendražygių Adamas Delimchanovas. Ir niekam Rusijoje nerūpi, kad tas pats A. Delimchanovas dar 2014 m. įtrauktas į oficialų JAV sankcijų sąrašą. Ne, ne dėl Krymo aneksijos – sankcijų sąraše Delimchanovas atsidūrė dėl ryšių su tarptautine nusikalstama grupuote „Broliškas ratas“. O konkrečiai sankcijos jam pritaikytos už veiklą tarptautinės mafijos atstovu vadinamo Gafuro Rachimovo, taip pat jau minėto šiame cikle, naudai.


Tiesa, Valstybės Dūmos deputatais tapę mažų mažiausiai su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis susiję asmenys – tikrai ne V. Putino Rusijos išradimas. Dar 1995 m. į Valstybės Dūmą išrinkti Tambovo nusikalstamos grupuotės nariai – šiame cikle jau minėtas Michailas Monastyrskis, prieš žūtį keistoje autokatastrofoje Prancūzijoje 2007 m. Ispanijos teisėsaugai spėjęs papasakoti, kaip KGB kūrė Rusijos mafiją, ir Viačeslavas Ševčenka, taip pat nužudytas 2004 m. Kipre, ir Michailas Gluščenka, laikomas vienos Rusijos demokratinių lyderių Galinos Starovoitovos nužudymo organizatoriumi.


Dar prieš ateinant į valdžią V. Putinui (Rusijos premjero pareigas einant kitam KGB atstovui Sergejui Stepašinui – M. L.), vadinamosios Podolsko nusikalstamos grupuotės atstovas Borisas Ivaniuženkovas paskirtas net vyriausybės nariu – sporto ministru.


Tačiau, ko gero, geriausiai kriminalinį Rusijos režimo veidą atspindi 2004 m. įvykusios dar vieno Sankt Peterburgo kriminalinio autoriteto Romano Cepovo laidotuvės. Manoma, kad R. Cepovas buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu, kaip ir Aleksandras Litvinenka 2006 m. Londone. Todėl labiausiai tikėtina, kad jo gyvybę nutraukė Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.


20 Putino metų. Kaip nusikaltimai planuojami aukščiausios Rusijos valdžios kabinetuose. 15 dalis

Vladimiras Putinas / AP nuotr.

Įdomiausia, kad kriminalinio vadeivos laidotuvėse dalyvavo tuometis V. Putino saugumo tarnybos, o dabar Rusijos nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas, tuometis Sankt Peterburgo milicijos vadas, o dabar Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Michailas Vaničkinas, FSB generolas, tačiau tuo metu Vidaus reikalų ministerijos vyriausiosios vidaus saugumo valdybos vadovas, o dabar Rusijos prezidento įgaliotojo atstovo centrinėje federalinėje apygardoje padėjėjas Konstantinas Romodanovskis ir kiti Rusijos valdžios pareigūnai, kurie tarsi turėtų kratytis net kriminalinio pasaulio šešėlio.


Ko gero, geriausiai kriminalinį Rusijos režimo veidą atspindi 2004 m. įvykusios dar vieno Sankt Peterburgo kriminalinio autoriteto Romano Cepovo laidotuvės

Tačiau buvo visai priešingai. Apie tai viename interviu plačiau papasakojo dabar Suomijoje gyvenantis ir knygą apie tikrąjį gyvenimą V. Putino laikotarpio Peterburge (taigi apie V. Putino Rusijos kūrimąsi tame mieste), pavadintą „Putinburgas“, parašęs žurnalistas Dmitrijus Zapolskis.


Beje, D. Zapolskis ne tik iš arti stebėjo, kas vyksta tuomečiame Peterburge, bet ir kai kur pats dalyvavo, pavyzdžiui, kartu su šiame straipsnyje jau minėtu dabartiniu Valstybės Dūmos deputatu V. Rezniku jis dirbo bendrovėje „Ruskoje video”, kuri su taip pat minėtu Rusijos mafijos atstovu G. Petrovu bei KGB ir komunistų partija įkūrė banką „Rosija“.


Štai ką D. Zapolskis pasakoja apie R. Cepovą: „Romanas Cepovas, dalyvaujant Viktorui Zolotovui, sukūrė sistemą, leidžiančią jiems būti tarpininkais tarp valdžios ir nusikaltėlių, tarp teisėsaugos institucijų ir mafijos… Tada kilo idėja kažkaip pelnytis iš teisėsaugos organų, norint gauti užmokestį už bylų nutraukimą, už arešto panaikinimą ar už sufabrikuotas baudžiamąsias bylas. Romai (R. Cepovui – M. L.) tai gerai pavykdavo.


Visa valdžios sistema tapo tokia, kad bet kuri pozicija, generolo ar ne, buvo parduodama. Kam reikėjo Cepovo? Jis paprasčiausiai gaudavo pinigus už paskyrimus: milicijos, kelių eismo inspekcijos viršininkų, o paskui – visoje vidaus reikalų struktūroje, dar vėliau – FSB, FAPSI (vyriausybinių ryšių ir informacijos agentūra – viena iš Rusijos specialiųjų tarnybų), Mokesčių tarnyba ir kt.


Jis paprasčiausiai gaudavo lagaminus pinigų už kiekvieną paskyrimą ir derėdavosi su kiekvienu atskirai. Tai atrodė maždaug taip. Jis sakė Kumarinui: „Turėsite dviejų RUVD (rajonų vidaus reikalų valdybos – M. L.) vadus!“, Mirilašviliui: „Turėsite du RUVD vadus!“, Kostiai Mogylai: „Turėsite du RUVD vadus!“, o kokiam nors Kazanskio Kžiževičiui (čia ir anksčiau minimi Sankt Peterburgo nusikalstamų grupuočių atstovai – M. L.): „Turėsite vieną RUVD vadovą!” Kai jis paklausė, kodėl tik vieną, Roma jam atsakė: „Kadangi jūs turite 100 kovotojų, o Kumarinas – 300! Todėl jūs dar neturite teisės į tai.“


Ar neprimena ši schema šiame straipsnyje aprašytos ir Ispanijos teisėsaugos ištirtos, o ne kokiais nors gandais paremtos A. Bastrykino paskyrimo Tyrimų komiteto vadovu schemos?


Štai taip ir susikūrė dabartinė V. Putino Rusija, kurioje nusikalstamos schemos gimsta ir planuojamos ne įprastų nusikaltėlių susibūrimuose, o aukščiausiosios šalies valdžios kabinetuose. Tik dabar taip sprendimai priimami ne vien dėl kokių nors postų. Absoliučioje nusikaltėlių valdžioje atsidūrė visa šalis.


InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje