Avarijos ir gedimai Astravo AE dangstomi naudojant klaidinimus ir išsigalvotus faktus




Iliustracija: alkhaleejtoday.co

Nuo pat Astravo AE statybų pradžios, reguliariai pasirodo pranešimai apie ten kylančias avarijas ir gedimus. Baltarusijos valdžia ne kartą išsisuko nuo prašymų pateikti daugiau informacijos apie elektrinėje įvykusias avarijas, o gruodį užkirto kelią tarptautinių saugos ekspertų vizitui į Astravo AE. Debunk EU, bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, atlikta analizė parodė, jog siekdama sumenkinti keliamus klausimus dėl Astravo AE saugumo rusiška medija kaltina Lietuvą neva besikišant į Baltarusijos vidaus politiką, o šalies pozicija dėl nesaugios elektrinės yra pajuokiama kaip neracionali ir dirbtinai kelianti paniką.

Gruodžio 1-31 dienomis Debunk EU kartu su URM išnagrinėjo 406 straipsnius apie Astravo AE, pasirodžiusius Kremliui palankioje medijoje rusų ir lietuvių kalbomis. 148-iuose iš jų buvo aptikta melagingos informacijos apie Lietuvos poziciją elektrinės atžvilgiu.


Klaidinančio ir melagingo turinio apie Astravo AE pasiskirstymas


Pasak Debunk EU vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, atliekant tyrimą pastebėtos trys dezinformacijos bangos. Pirmoji, kilusi gruodžio 3 d., buvo susijusi su Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ecodom“ paskelbta informacija, kurioje nurodyta, kad dar 2020 m. rudenį, iš kelių skirtingų šaltinių, buvo gauti duomenys, liudijantys apie smarkiai pažeistą pirmojo reaktoriaus aušinimo cisterną. „Baltarusijos valdžia bandė nuslėpti šį faktą – „Ecodom“ ataskaitoje taip pat rašoma, kad paprastai po tokių avarijų įranga turi būti pakeista nedelsiant, tačiau tai taptų aiškiu incidento įrodymu. Taigi, buvo nuspręsta aušinimo sistemą ne keisti, o taisyti“, – teigia ekspertas.


Top 5 žinučių apie Astravo AE dinamika pagal straipsnių skaičių


Daug dėmesio susilaukė ir VRM rekomendacijos piliečiams sukaupti maisto ir reikalingų daiktų atsargas bent trims dienoms, kad būtų išvengta nepritekliaus avarijos Astravo AE atveju. Anot A. Kazlausko, šių įvykių kontekste Kremliui palankioje medijoje labiausiai akcentuoti naratyvai – kad neva Lietuva kelia paniką dėl Astravo AE nesaugumo ir kad Lietuva nepagrįstai priešinasi Astravo AE. „Pirmosios žinutės atveju, daug dėmesio susilaukė VRM rekomendacija, kuri buvo interpretuota ironizuojant ir pašiepiant neva isterišką Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu bei neva neadekvatų lyginimą su Černobylio ar Fukušimos atominėmis jėgainėmis“, – sako A. Kazlauskas.


Analitiko teigimu, antrasis naratyvas interpretuotas keliais skirtingais pjūviais. Pirmiausia, bandyta diskredituoti informaciją apie avariją išplatinusią nevyriausybinę organizaciją, ironizuojant, jog jie informaciją neva gavo iš tada dar būsimo Lietuvos Energetikos ministro Dainiaus Kreivio. „Taip pat skelbta, jog tokių incidentų eskalavimas tarnauja Lietuvos siekiams spausti savo kaimynes nepirkti baltarusiškos elektros. Arba siekiams diskredituoti A. Lukašenkos režimą, šiandien išgyvenantį krizę. Arba bandymams gelbėti SGD terminalą Klaipėdoje nuo pralaimėjimo konkurencinėje kovoje prieš pigią elektrą iš Astravo AE“, – vardija A. Kazlauskas.


Antroji dezinformacijos banga sutapo su tada dar būsimos Lietuvos vyriausybės gruodžio 7 d. paskelbtais planais dėl politikos Astravo AE ir BRELL (Baltarusiją, Rusiją ir tris Baltijos šalis jungiančio bendro elektros energijos tinklo) atžvilgiu. Savo ruožtu Rusijos žiniasklaida pateikė savo šių planų vertinimą. „Straipsniuose naudotos žinutės, kad Lietuva nepagrįstai priešinasi Astravo AE, kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, kelia paniką dėl elektrinės saugumo, ir kad Baltijos šalys vis tiek bus priverstos pirkti elektros energiją iš Astravo AE. Tiesa, verta paminėti, kad didžioji dalis šios informacijos plito mažesnę auditoriją turinčiuose regioniniuose portaluose“, – sako Debunk EU vyr. analitikas.

Verta paminėti, kad kai kuriuose straipsniuose apie tariamą Lietuvos nesugebėjimą užtikrinti energetinio saugumo atsijungus nuo BRELL tinklo, buvo įtraukta žinutė apie tai, kad NordBalt jungtis yra nepatikima dėl pasikartojančių incidentų. „Rygoje pernai liepą įvykęs elektros tiekimo sutrikimas pateiktas kaip to pavyzdys, tačiau šis įvykis nebuvo niekaip susijęs su NordBalt jungtimi, pastatyta tarp Klaipėdos ir Nybro miesto Švedijoje“, – teigia A. Kazlauskas.


Dar vienas melagingo ir klaidinančio turinio šuolis pastebėtas, kai mėnesio viduryje pranešta apie dėl Baltarusijos kaltės atšaukiamą EK ir Europos atominio saugumo priežiūros grupės (ENSREG) ekspertų vizitą į Astravo AE. Šie įvykiai paskatino dar vieną dezinformacijos srauto suaktyvėjimą Kremliui palankioje medijoje. „Šalia jau minėtų naratyvų, pasirodė žinutė, kad ES blokada Astravo AE atžvilgiu yra politizuota. Kremliui palankioje medijoje pradėtas platinti atsakas į šią situaciją, neva Baltarusijos pusė nesuprato, kodėl vizitas atšauktas ir yra pasiruošusi priimti Europos atstovus, jei tik jie apsigalvotų“, – teigia analitikas.  Pavyzdžiui, gruodžio 14 d. Tass.ru straipsnyje apie būsimą ENSREG ekspertų misiją, tarsi tarp kitko buvo įtraukta pastaba, kad EK Energijos komisarė Kadri Simson neva pripažinusi, jog Minskas nuo 2018 m. bendradarbiavo su ES ir teikė reikalingą informaciją Astravo AE saugumo klausimais. Tačiau nei oficialioje komisarės kalboje, nei jos duotuose interviu užuominų apie šį teiginį nebuvo.


Pasak A. Kazlausko, stebint bendrą apie Europos šalių nuostatas bei pasisakymus Astravo AE atžvilgiu informacijos srautą, galima teigti, kad Lietuvos pozicija elektrinės atžvilgiu sulaukia ypatingo dėmesio Kremliui palankioje žiniasklaidoje, o naujosios vyriausybes atstovai dezinformacijos taikinyje atsidūrė dar prieš pradėdami eiti pareigas.


Debunk EU ir URM tyrimo duomenimis, sputniknews.ru, sputniknews.lt ir rubaltic.ru paskelbė daugiausiai straipsnių su klaidinga/melaginga informacija apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu. Lenta.ru, rambler.ru ir ria.ru publikacijos pasiekė pusę visos melagingų ir klaidinančių straipsnių pasiektos kontaktų auditorijos.


Šaltinių pasiskirstymas pagal pasiektą kontaktų auditoriją  




Apie Debunk EU


Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis  naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.


InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje