Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Naujai išrinktai vyriausybei pradedant darbą, Seimo rinkimai vis dar išlieka dėmesio centre. Politinių kampanijų metu padažnėja bandymai sukelti rinkėjų nepasitikėjimą skleidžiant netikslią ir melagingą informaciją – pastarieji parlamento rinkimai ne išimtis. Debunk EU tyrimo duomenimis, svarbiausi taikiniai -– rinkimų procedūros, juos organizuojančios institucijos, ir juose dalyvaujančios politinės jėgos.


Melagingomis žinutėmis buvo siekiama atkalbėti rinkėjus dalyvauti rinkimuose dėl COVID-19 keliamos grėsmės, diskredituoti VRK ir pasėti nepasitenkinimą demokratija Lietuvoje.


Debunk EU analitikai rugpjūčio 1 – spalio 25 dienomis išnagrinėjo 822 įrašus Facebook‘e. Ekspertai stebėjo tinkle aktyvias grupes ir išskyrė tas, kuriose klaidinanti informacija įvairiomis temomis yra skleidžiama dažniausiai. Tiriamuoju laikotarpiu buvo rasta 110 negatyvių įrašų apie Seimo rinkimus, kurie pasklido 29 grupėse, jungiančiose nuo 138 iki 71 000 vartotojų.


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Įrašų Facebook’e dinamika pagal naratyvą


Anot Debunk EU vyriausiojo analitiko Balio Liubinavičiaus, negatyvi komunikacija Facebook’e suaktyvėjo po pirmojo rinkimų turo. Tyrimo duomenimis, žinutės dažniausiai buvo nukreiptos į rinkimų rezultatus, jomis siekta sukurti įspūdį, kad pirmojo turo nugalėtojai pakenks Lietuvai ir jos piliečiams. „Pastebėjome, kad aktyviausi vartotojai dalijasi tuo pačiu įrašu keliose skirtingose grupėse. Tai rodo, kad neigiama komunikacija yra vykdoma sistemiškai, ja siekiama pasiekti bei paveikti įvairias visuomenės grupes“, – sako ekspertas.


Atliekant tyrimą buvo pastebėta, kad negatyvius įrašus platinantys vartotojai dažnai prikabindavo nuorodas į vaizdus YouTube, straipsnius spaudoje, kitus įrašus Facebook‘e. Pasak B. Liubinavičiaus, pridedant papildomos informacijos šaltinį siekiama sukurti įspūdį, kad įrašas yra patikimas. Taip pat galima daryti išvada, kad Facebook‘as naudojamas kaip platforma dalytis neigiama informacija iš kitų šaltinių. „Svarbu paminėti, kad tokiais iš dviejų dalių – žinutės ir priedo – sudarytais įrašais, jų autoriai gali ne tik išreikšti savo asmeninį nepasitenkinimą rinkimais, bet ir potencialiai sukelti kitų vartotojų nepasitikėjimą“, – teigia analitikas.


Debunk EU duomenimis, didžioji dalis negatyvių įrašų apie rinkimus buvo lietuvių kalba (97.3%), žinučių rusų kalba buvo mažuma (2.7%).


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Naratyvų pasidalijimas pagal kalbą


Pasak B. Liubinavičiaus, įrašais abejomis kalbomis buvo skleidžiama žinutė, kad nėra nė vienos politinės jėgos, kuri būtų naudinga Lietuvai – ši žinutė pastebėta trečdalyje nagrinėtų įrašų. „Neigiama komunikacija buvo sutelkta į tris taikinius: rinkimų procesą, juos prižiūrinčias institucijas, ir rinkimuose besivaržančias politines jėgas. Gali būti, kad šiomis žinutėmis siekta sumenktini balsavimo rinkimuose svarbą ir atgrasyti rinkėjus nuo balsadėžių. Taip pat norėta diskredituoti VRK ir sukelti nepasitenkinimą rinkimuose dalyvavusiomis jėgomis bei Lietuvos politine sistema apskritai“, – vardija analitikas.


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Įrašų pasidalijimas pagal temą


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Įrašų skaičius pagal juose skleidžiamą žinutę


Pusė analizuotų neigiamų įrašų (55 iš 110) buvo nukreipti į rinkimuose dalyvavusias partijas bei politikus. Tyrimo duomenimis, išryškėjo dvi pagrindinės žinutės:

  1. Nėra nė vienos politinės jėgos, kuri būtų naudinga šaliai.

  2. Partijos yra nereikalingas Lietuvos politinės sistemos atributas.

Pastarąja žinute vartotojai dalijosi dvigubai dažniau. Pasak B. Liubinavičiaus, šie įrašai puolė tam tikrą partiją ar kandidatą, tačiau dažniausiai buvo taikomasi į konkrečią grupę – pavyzdžiui, visas sistemines partijas, visas kairiąsias partijas ir pan. „Svarbu pabrėžti, kad šiuos įrašus skelbiantys žmonės siekė įtikinti, kad jų kritikuojamos politinės jėgos yra kontroliuojamos trečiųjų šalių – verslo, kriminalinių organizacijų ir panašiai“, – sako analitikas.


Į rinkimuose dalyvavusias politines jėgas nukreipti įrašai Facebook‘e sulaukė ir daugiausiai reakcijų – komentarų, pasidalijimų, ir paspaudimų patinka. Pasak B. Liubinavičiaus, ši tendencija rodo, kad žmonės linkę pritarti tam tikrus kandidatus ar partijas smerkiančioms ir kritikuojančioms žinutėms.


Neigiama komunikacija apie Seimo rinkimus Facebook tinkle siekta sumenkinti demokratinius procesus

Interakcijos Facebook‘e pagal naratyvą


Kita grupė įrašų (32,6%) buvo nukreipta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kitas rinkimus prižiūrinčias institucijas – čia taip pat išryškėjo dvi pagrindinės žinutės:

  1. VRK yra nekompetentinga institucija.

  2. Rinkimų procesas yra neskaidrus.

Tyrimo duomenimis, VRK kritikuojančių įrašų Facebook‘e padaugėjo po to, kai buvo atmestas Neringos Venckienės prašymas dalyvauti rinkimuose. Kitą neigiamų žinučių bangą sukėlė sprendimas registruoti Laisvės Partiją.


„Negatyvi komunikacija apie VRK ir kitas su rinkimais susijusias organizacijas sukelia nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir skatina abejones rinkimų skaidrumu. Tačiau didžioji dalis VRK kritikuojančių įrašų buvo paskelbta su politinėmis partijomis susijusių asmenų, todėl galime daryti išvadą, kad panašios žinutės Facebook‘e buvo rinkiminės kampanijos dalis“, –  pastebi B. Liubinavičius.


Trečioji dalis įrašų (27.5%) buvo nukreipti į patį rinkimų procesą ir skleidė tris pagrindines žinutes:

  1. Rinkimai Lietuvoje yra nedemokratiški ir nesąžiningi.

  2. Balsuoti rinkimuose nėra prasmės.

  3. Balsavimas kelia grėsmę rinkėjų saugumui dėl COVID-19 pandemijos.

Duomenys šiam tyrimui buvo surinkti naudojant CrowdTangle, Facebook‘ui priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš Facebook‘o puslapių ir grupių, patikrintų profilių, Instagram‘o paskyrų ir Reddit‘o puslapių.


Apie Debunk EU


Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis  naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje