JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 4 dalis. Žmogaus teisių pažeidimai ir korupcija

Šioje straipsnių serijoje apžvelgsime JAV sankcijas Rusijai. Jų atsiradimo chronologiją, kokios jos yra ir pasidomėsime priežastimis kodėl jos tokios priimtos. Straipsnį publikavimui parengė Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro savanoriai.



Anot tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir nepriklausomų vidaus žiniasklaidos priemonių, tarp dažniausių žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje buvo: mirtys sulaikymo įstaigose ir jėgos struktūrų naudojama prievarta prieš sulaikytuosius, „dedovščina“ Rusijos armijoje, nepriežiūra ir žiaurumas vaikų namuose, vaiko teisių pažeidimai. Remiantis 2003 m. „Amnesty International“ ataskaita Rusijoje išplitusi etninių mažumų diskriminacija ir žudymai rasiniu pagrindu. Nuo 1992 m. Rusijoje buvo nužudyti mažiausiai 50 žurnalistai. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Rusija 2020 m. užėmė 129 vietą iš 180 šalių, t.y. žemiausią Europoje.


Žurnalistų žudymas


Pavojai žurnalistams Rusijoje buvo gerai žinomi nuo 1990-ųjų pradžios, tačiau susirūpinimas dėl neišaiškintų žmogžudysčių skaičiaus išaugo po Anos Politkovskajos nužudymo Maskvoje 2006 m.


2009 m. birželio mėn. buvo paskelbtas platus Tarptautinės žurnalistų (angl. International Federation of Journalists) federacijos tyrimas, nagrinėjantis žurnalistų mirtis Rusijoje. Tuo pat metu IFJ įkūrė ir internetinę duomenų bazę, kurioje nuo 1993 m. yra užfiksuota daugiau kaip trys šimtai mirčių ir dingimų.

Tų pačių metų rugsėjo mėn. „Teisingumo“ ataskaitoje Žurnalistų apsaugos komitetas (angl. Committee to Protect Journalists) pakartojo išvadą, kad Rusija žurnalistams buvo viena iš labiausiai pavojingiausių pasaulio šalių, ir pridūrė, kad ji tebėra viena praščiausiai tokias žmogžudystes išaiškinanti šalis.


Žemiau pateikiame nuorodą į sąrašą žurnalistų, redaktorių, operatorių, fotografų, kurie buvo nužudyti Rusijoje nuo 1992 m. Tai apima visas smurtines, priešlaikines mirtis ir mirtis dėl nepaaiškinamų priežasčių.


Rusijoje nužudytų žurnalistų sąrašas.


LGBT žmonių teisės


Nors tos pačios lyties asmenų santykiai 1993 m. buvo dekriminalizuoti, homoseksualumui nepritaria dauguma rusų, o tos pačios lyties poroms ir šeimoms Rusijoje negalioja jokia teisinė apsauga. Blogiausia padėtis yra Čečėnijoje. Kaip Rusijos Federacijos daliai, Čečėnijoje oficialiai taikomi Rusijos įstatymai, tačiau būtent čia vietinė valdžia netgi skatina žudyti homoseksualumu įtariamus žmones.


Čečėnijoje vykdomi taip vadinami „gėjų valymai“, kurių metu vietos valdžios institucijos vykdo homoseksualų grobimus, juos įkalina ir kankina. Pranešama net apie specialias koncentracijos stovyklas, kuriose yra laikomi valdžios sulaikomi asmenys, įtariami, kad jie yra gėjai ar biseksualūs.


Iš pradžių apie įtarimus buvo pranešta 2017 m. balandžio mėn. opozicijos laikraštyje „Novaja gazeta“. Tuomet buvo rašoma, kad nuo 2017 m. vasario mėnesio buvo sulaikyti ir kankinti daugiau nei 100 vyrų, o mažiausiai trys buvo nužudyti. Straipsnyje, kuriame buvo remtasi šaltiniais Čečėnijos specialiosiose tarnybose, sulaikymai buvo vadinami „profilaktine banga“. 2019 m. sausį buvo pasirodžiusi informacija, kad 2018 m. gruodžio mėn. šalyje buvo poradėtas dar vienas „gėjų valymas“. Manoma, kad buvo sulaikyta apie 40 asmenų ir keletas nužudyta.


Rašyti tokiomis temomis Rusijoje itin pavojinga, nes žurnalistams, nagrinėjantiems LGBT žmonių problemas, dažnai yra grasinama susidorojimu, jie yra persekiojami.


Jėgos struktūrų vykdomi kankinimai


Kaip rodo 2019 birželio 26 d., t.y. Tarpautinę kankinimo aukų paramos dieną, paskelbti apklausos duomenys, vienas iš dešimties rusų yra patyrės Rusijos teisėsaugos prievartą ar kankinimus. Net 75 proc. patyrusių tokius kankinimus teigė, kad taip buvo siekiama juos pažeminti ar įbauginti. Apklausos, kurioje dalyvavo 3400 respondentų iš 53 Rusijos regionų, rezultatus pirmą kartą pasklebė Rusijos dienraštis „Kommersant“.


Nepriežiūra ir žiaurumas Rusijos vaikų namuose


Yra daug „Human Rights Watch“ pranešimų, kuriuose pranešama, kad nuo to momento, kai valstybė perima vaikų globą, jie patiria šokiruojantį žiaurumą ir nepriežiūrą. Daugumoje atveju tai liečia net ir tuos našlaičius, kurie vis dar turi bent vieną iš tėvų. Labiausiai nežmoniškas sąlygas patiria taip vadinami „sunkūs“ (rus. тяжелыe) kūdikiai su negalia, kurie laikomi „gulinčio rėžimo kambariuose“ (rus. лежачих палатах). Visa jų priežiūra čia apsiriboja keičiamomis sausklenėmis ir maistu. Jiems netaikoma jokia mankšta, trūksta medicininės priežiūros, o jų judėjimas dažnai yra ribojamas.


Maždaug nuo ketverių metų protiškai atsilikę našlaičiai oficialiai įvardinjami kaip „neišmokomais“ ir laikomi visą gyvenimą psichiatrinėse ligoninėse. Be to, kad tokie vaikai negauna jokio išsilavinimo, jie yra dažnai tramdomi surišant tramdonaisiais marškiniais ar pririšant juos prie baldų. Yra pranešimų net apie atvejus, kai pririšti vaikai paliekami gulėti pusnuogiai savo išmatose.


Nuo penkių iki septyniolikos metų, lovos rėžimą turintys vaikai laikomi „gulinčio rėžimo kambariuose“, patiria nuolatinius priežiūros nepriteklius. Tiems, kurie pasiekia pilnametystę yra internuojami į taip vadinamas „totalines institucijas“, kuri jie gyvena izoliacijoje nuo visuomenės ir neturi jokių pilietinių teisių.


Tuo tarpu su „normaliais“ našlaičiais, kuriuos valstybė vertina kaip intelektualiai gabiais, elgiamasi žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai. Jie yra mušami, skriaudžiami fiziškai ir seksualiai. Jiems yra nesuteikiamas pakankamas išsilavinimas. Labai dažnai vaikų namų darbuotojai skatina vyresnių vaikų žiaurumą prieš jaunesnius ir silpnesnius. Tokie vaikai palikę našlaičių namus visą gyvenimą jaučia padarinius bei jaučiasi antrarūšiais visuomenės nariais.


Rasizmas


Rasizmas Rusijoje iš esmės pasireiškia rusų neigiamu požiūriu į ne etninius rusus. Tradiciškai Rusijos rasizmas apima antisemitizmą ir tatarofobiją, taip pat priešiškumą įvairioms Kaukazo, Centrinės Azijos, Rytų Azijos ir Afrikos tautybėms. 2006 m. „Amnesty International“ pranešė, kad rasizmas Rusijoje yra „nekontroliuojamas“.


2004–2008 m. dėl rasistinių priežasčių buvo užfiksuota daugiau kaip 350 žmogžudysčių. Tuo tarpu Maskvoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija SOVA, vykdanti rasistinio pobūdžio tyrimus, apskaičiavo, kad maždaug 50% rusų mano, kad etninės mažumos turėtų būti išvytos iš savo regionų. SOVA centro duomenimis, nuo 2004 m., iš viso buvo įvykdyti 4537 rasistiniai išpuoliai, iš kurių 572 buvo mirtini.


„Dedovščina“


Dėl „dedovščinos“ kasmet nužudoma ar nusižudo daug jaunų vyrų. Oficialios statistikos apie tokių atvejų armijoje skaičių nėra, tačiau 2006 m. buvo pasirodęs straipsnis „The New York Times“, kad tais pačiais metais dėl „dedovščinos“ žuvo mažiausiai 292 Rusijos kariai. Tuo tarpu 2007 m. BBC buvo pranešusi, kad tais pačiais metais nusižudė jau 341 karys. O Rusijos RBC naujienų tinklalapye buvo pranešama, kad už piktnaudžiavimą jėga 2018 m. buvo nuteisti daugiau nei 1100 karių, o už smurtavimą - 372. Kita karinė nevyriausybinė organizacija „Motinos teisė“ remdamasi gautais pagalbos prašymais, teigia, kad tik 4 proc. karo prievolininkų miršta vykdydami pareigas, o net 44 proc. dėl savižudybių.


Korupcija


Korupcija Rusijoje yra didelė problema, daranti įtaką visoms administravimo, teisėsaugos, sveikatos priežiūros ir švietimo sritims. Korupcijos reiškinys yra tvirtai įtvirtintas istoriniame Rusijos viešojo valdymo modelyje ir siejamas su bendru teisinės valstybės silpnumu. Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Rusija 2020 m. užėmė 129 vietą iš 180 šalių, t.y. žemiausią Europoje.


Korupcijos mastai Rusijoje labai priklauso nuo prieigos prie pasaulinės finansų sistemos. Silpnos nuosavybės teisės ir teisinės valstybės nebuvimas palaiko korupcinę sistemą pačioje Rusijoje, kur iškraipoma rinka ir politizuojami teismai. Valstybės lėšos yra nuolat grobstomos, o turtas dažnai įsigyjamas nuskalstamais būdais, vėliau prigrobtos lėšos iškeliamos už šalies ribų. Šie pinigai naudojami nekilnojamam turtui įsigyti, švietimui ir sveikatos priežiūrai JAV ir Europoje.


Iš šalies išvežti pinigai taip pat naudojami siekiant finansuoti rinkimų klastojimus, remti politikus, finansuoti geopolitiniams tikslams strategiškai svarbius projektus, įtakai pirkti ir taip išlaikyti užsienio vyriausybes draugiškas Rusijai.


JAV atsakas ir Magnitskio įstatymas


2009 m. Maskvos kalėjime mirė įkalintas Rusijos mokesčių advokatas Sergejus Magnitskis, ištyręs 230 mln. USD sukčiavimą, kuriame dalyvavo Rusijos mokesčių pareigūnai. Magnitskis pats buvo apkaltintas sukčiavimu ir buvo įkalintas. Būnant kalėjime Magnitskiui išsivystė tulžies akmenligė, pankreatitas ir kalculinis cholecistitas. Jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba. Galų gale po beveik metus trukusio įkalinimo jis areštinėje buvo žiauriai sumuštas ir mirė.


Magnitskio draugas Billas Browderis, garsus amerikiečių kilmės verslininkas, daug dirbęs Rusijos Federacijoje po TSRS žlugimo, paviešino bylą ir įtikino Amerikos pareigūnus priimti įstatymus, kuriais būtų taikomos sankcijos korumpuotiems Rusijos piliečiams. Browderis perdavė bylą senatoriams Benjaminui Cardinui ir Johnui McCainui.


Pagal 2012 m. priimtą „Sergejaus Magnitskio įstatymą“ (PL 112–208) JAV prezidentas įpareigojamas taikyti sankcijas asmenims, įsitraukusiems į nusikalstamą veiklą, kurią atskleidė Rusijos advokatas Sergejus Magnitskis. Taip pat sankcijas tiems, kurie pažeidė žmogaus teises prieš asmenis, kovojančius su Rusijos vyriausybės pareigūnų neteisėta veikla ar siekiančiais apginti žmogaus teises ir laisves.


2021 m. gegužės mėn. pagal šį įstatymą sankcijos buvo taikomos 55 asmenims.


Dar 14 Rusijos piliečių sankcijos taikomos pagal „Visuotinį Magnitskio įstatymą“ (PL 114-328) bei prezidentinį įsaką Nr. 13818, kurie dar plačiau nagrinėja žmogaus teisių pažeidimus ir korupciją. Mažiausiai devyniems Rusijos piliečiams buvo viešai uždrausta atvykti į JAV dėl kaltinimų korupcija ar šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais. Dviem Rusijos pareigūnams taikomos JAV sankcijos už opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno įkalinimą 2021 m.

Viršelio iliustracija - Apsaugos kameros vaizduose matoma žurnalistė Anna Politkovskaja, įeinanti į pastatą, kuriame ji buvo nužudyta, ir įtariamas žudikas. / NTV via „Agence France-Press“

Šaltiniai:

JAV_sankcijos_saltiniai2
.pdf
Download PDF • 435KB


Taip pat skaitykite:


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 1 dalis. Kaip priimamos sankcijos JAV

JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 2 dalis. Sankcijos dėl karo Ukrainoje

JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 3 dalis. Sankcijos dėl kibernetinių atakų ir įtakos operacijų


InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje