Skelbiame informacinę apžvalgą, paskelbtą žurnalo „Ukrainos Savaitė” svetainėje 2020 m. liepos 31 d. Apžvalgą parengė Romanas Burko, tarptautinės savanorių bendruomenės „InformNapalm“ įkūrėjas.
Nuo kibernetinio terorizmo ES iki kišimosi į rinkimus Baltarusijoje ir invazijos į Ukrainą
COVID-19 pandemija tapo tikru žmonijos išbandymu. Jos mastą sunku pervertinti, tačiau nereikėtų nuvertinti ir kito, ne mažiau klastingo pavojaus, keliančio grėsmę daugeliui pasaulio šalių – mes kalbame apie hibridinę Rusijos Federacijos agresiją. Tai turi daug bendro su koronavirusu: kai kuriems jis yra beveik besimptomis, tačiau vis dažniau skirtingose pasaulio vietose „pakyla temperatūra“ ir prasideda karštligė. Ir čia, kaip ir žmogaus kūne, viskas priklauso nuo imuniteto – ar jis sugeba savarankiškai įveikti ligą, ar greitai ją lokalizuoja.
Nėra nei savaitės, be informacijos apie hibridinius Rusijos specialiųjų tarnybų išpuolius prieš suverenias valstybes. Ankstesnėje apžvalgoje atkreipėme dėmesį į skandalą dėl galimo Rusijos specialiųjų tarnybų ir vyriausybės dalyvavimo finansuojant terorizmą Afganistane ir Rusijos raumenų demonstravimą palei Ukrainos sienas. O prieš dvi savaites kilo skandalas dėl Rusijos žvalgybos kibernetinių įsilaužėlių, kurie bandė pavogti mokslinius tyrimus, susijusius su COVID-19 vakcinomis ir gydymu, iš akademinių ir farmacijos institucijų visame pasaulyje. Šią savaitę matome kai kurių temų tęsinį.
ES sankcijos Rusijos GRU darbuotojams
Liepos 30 d. ES įvedė sankcijas keturiems Rusijos įsilaužėliams, dirbantiems Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinėje valdyboje (yra geriau žinomas buvęs šios žvalgybos struktūros – Rusijos GRU). Europos sankcijas buvo pritaikytos Rusijos GRU darbuotojams Aleksejui Morenecui, Aleksejui Mininui, Olegui Sotnikovui ir Jevgenijui Serebriakovui, kurie anksčiau taip pat buvo įtariami operacijomis JAV, Nyderlanduose, Brazilijoje, Malaizijoje ir Šveicarijoje. Be to, ES įvedė sankcijas visiems gerai žinomai GRU struktūrai – Rusijos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiajam specialiųjų technologijų centrui. Kaip pažymima pranešime, pavieniai darbuotojai ir ištisi Rusijos Federacijos žvalgybos struktūrų vienetai, kuriems buvo įvestos naujos ES sankcijos, yra įsitraukę į išpuolius prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją, žinomi atakomis „WannaCry“ ir „Cloud Hopper“, taip pat gerai žinomu Ukrainos kibernetiniu puolimu, naudojantį „NotPetya“ virusą. Prisiminkite, kad 2017 m. Ukrainoje Rusijos „NotPetya“ viruso aukos buvo finansų, energetikos, telekomunikacijų bendrovės, žiniasklaida, vyriausybinės agentūros. Visų pirma, tarp aukų – Boryspolio oro uostas, „Ukrpočta“, „Ukrtelekom“, Ukrainos infrastruktūros ministerija ir kiti.
Ir kaip čia neprisiminti interviu su buvusiu JAV ginkluotųjų pajėgų vadu Europoje, Europos politikos analizės centro (CEPA) ekspertu generolu leitenantu (atsargoje) Ben‘u Hodges‘u. Tuomet Ben‘as Hodges‘as pažymėjo, kad jei Kremlius nuspręs pradėti naują puolimą prieš Ukrainą, turėtume tikėtis galingų kibernetinių išpuolių, nukreiptų į komunikacijos ir kontrolės sistemų sunaikinimą.
„InformNapalm“ bendruomenės savanoriai išvertė šį interviu į 12 pasaulio kalbų.
Baltarusija Rusijos taikinyje
Tačiau šią savaitę apie Rusijos GRU etatinius ir neetatinius darbuotojus pasaulis kalbėjo ne tik kibernetinių atakų tema.
Liepos 29 d. Baltarusijoje buvo sulaikyti 33 Rusijos Federacijos piliečiai, priklausantys Rusijos privačiai karinei bendrovei (PKB) „Vagner“, kurią RF ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naudoja neteisėtoms karinėms operacijoms užsienyje. PKB „Vagner“ buvo aktyviai naudojama Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir kituose kariniuose konfliktuose. Be to, Baltarusijos specialiosios tarnybos pranešė, kad tai tik dalis 200 žmonių grupės, atvykusių į šalį destabilizuoti situaciją per rinkimus.
Taip pat skaitykite (rusų kalba): „Kaip karinė štabo kultūra pavedė PKB „Vagner“ : anketos, pasai, kovotojų kvitai“
Tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ svetainė paskelbė daugybę tyrimų apie šią hibridinę samdinių struktūrą, kuri vykdo nešvarias Kremliaus užduotis, vadovaujama Rusijos žvalgybos. Rusijos specialiosios tarnybos šią savo nesėkmę bandė pridengti škvalu dezinformacijos. Teko panaudoti net „sunkiąją artileriją“: situaciją komentavo Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas ir Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Dmitrijus Mezencevas. Pastarasis netgi išdėstė savo fantastinę versiją apie „Vagner“ samdinių viešnagės sanatorijoje „Belorusočka“ prie Minsko priežastis. Jis aiškino, kad tariamai Rusijos samdiniai yra paprasti sargybiniai, kurie buvo tranzitu Minske, tačiau praleido lėktuvą į Turkiją ir buvo priversti laikinai apsistoti sanatorijoje. Ši versija yra neįtikinanti daugeliu aspektų. Galima tik įsivaizduoti, kaip Turkijos specialiosios tarnybos būtų sureagavusios, jei visas būrys iš PKB „Vagner“ būtų atvykęs į jų šalį. Juk Turkijos kariuomenė Libijoje sėkmingai sunaikino šiuos rusų dalinius savo atakos dronais ir laiko „Vagner“ samdinius savo tiesioginiais priešais.
Liepos 30 d. tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ svetainė paskelbė du tyrimus, kurie visiškai paneigė šią rusų versiją.
Straipsnyje TOP 9 faktai apie tai ką iš tikrųjų Baltarusijoje veikė Rusijos samdinių grupė iš privačios karinės bendrovės „Vagner“ išsamiai išdėstyti faktai, neutralizuojantys nerangius Rusijos pusės bandymus pateisinti savo samdinių buvimą kitoje šalyje. Tarp sulaikytųjų yra asmenų, su kruvinu šleifu dalyvavimo kare prieš Ukrainą, taip pat atliekant karines užduotis Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje.
Anglų kalba parengtoje ataskaitoje apie Rusijos įsikišimą į rinkimus Baltarusijoje, kurią parengė Visuotinių grėsmių ir demokratijos tyrimų instituto (IGTDS) analitikai, buvo svarstoma, kad sulaikyti PKB „Vagner“ samdiniai, įskaitant kovinės patirties turinčius snaiperius, gali rodyti, kad Kremlius rengia destabilizacijos scenarijus šaudydamas į taikius protestus, kurie galimai įvyks rinkimų Baltarusijoje fone. Šis scenarijus labai panašus į įvykius Maidane 2014 m. vasario mėn. Pagrindinis Rusijos tikslas, jei jis bus įgyvendintas, yra „karinio taikos palaikymo kontingento“ įvedimas, kuris tariamai stabilizuotų situaciją ir įgyvendintų Baltarusijos „anšliusą“.
Svetainės „InformNapalm“ baltarusiškos versijos redaktorius Denisas Ivašinas savo „Facebook“ puslapyje paskelbė įdomų žemėlapį, kuriame komentavo, kad sanatorija „Belorusočka“, kurioje buvo sulaikyti Rusijos diversantai, yra ant Drozdy marių kranto, tik 5200 metrų nuo Baltarusijos prezidento rezidencijos. Nesuderintas Rusijos samdinių ir snaiperių apgyvendinimas netoli Lukašenkos rezidencijos galėjo išgąsdinti Baltarusijos prezidentą, išprovokuoti jo kietą reakciją į rusų veiksmus ir paskatinti šiuos įvykius parodyti visuomenei.
Ir čia reikia pabrėžti, kad šiuo atveju Baltarusija elgiasi gana skaidriai ir stebėtinai adekvačiai, ir tai paneigia teoriją apie tariamą bendrą Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų ypatingą operaciją, kuri „turėtų kelti Aleksandro Lukašenkos reitingus rinkimų išvakarėse“. Pirma, šie įvykiai vargu ar įtikins Lukašenkos oponentus, antra, abejotina, ar prorusiški gyventojai staiga pakeis savo teigiamą požiūrį į „rusų pasaulį“, atsižvelgiant į tai, kad tarp Baltarusijos protesto judėjimo lyderių yra atvirų „vatnikų“, palaikančių Krymo aneksiją.
Pasakojimai apie PKB „Vagner“ samdinių areštą centriniuose Baltarusijos televizijos kanaluose jau smarkiai paveikė Rusijos užsienio politikos įvaizdį. Pasaulis dar sykį pamatė, kad Rusija yra šalis agresorė, galinti panaudoti samdinių būrius net prieš artimiausius sąjungininkus. Baltarusiai paskelbė vaizdo įrašą apie Rusijos samdinių grupės sulaikymą, parodė jų pasus, žetonus su PKB „Vagnerio“ asmeniniais numeriais, iškvietė Rusijos Federacijos ir Ukrainos ambasadorius. Ukrainos diplomatai buvo pakviesti ne todėl, kad kai kurie sulaikytieji turi ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos pasus, tačiau su tikslu informuoti Ukrainą apie situaciją ir kreiptis į mūsų šalį pagalbos. Galų gale, sulaikyti kovotojai bus tikrinami dėl jų nusikalstamos veiklos Ukrainoje agresijos Donbase metu.
Tačiau ši istorija tik pradėjo vystytis ir dar gali būti netikėtumų. Baltarusijos specialiosios tarnybos (galbūt jų kolegų iš Vakarų dėka, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario mėn. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo surengė savo pirmąjį oficialų vizitą Baltarusijoje ir paskelbė palaikąs šios šalies suverenitetą) sulaikė didelę grupę kovotojų, dirbančių Rusijos karinei žvalgybai. JAV atidžiai stebi Rusijos GRU veiksmus ir periodiškai taiko sankcijas asmenims ir struktūroms, finansiškai susijusioms su PKB „Vagner“. NATO šalys nenori įtampos prie savo sienos, kuri galėtų plisti iš Baltarusijos į Baltijos šalis. Todėl vietinė Baltarusijos specialiųjų tarnybų sėkmė gali būti neatsitiktinė, o paviešinimas žiniasklaidoje, sukeltas ne Lukašenkos baimės, tačiau yra pragmatiškai apskaičiuotas žiniasklaidos panaudojimas kovojant su Rusijos agresija.
Ar šis skandalas sustabdys Putino planus destabilizuoti padėtį Baltarusijoje? Ar vienos iš „Vagner“ samdinių grupės sulaikymas privers jį atšaukti likusius samdinius ir atidėti agresiją? Mes dar nežinome.
Tačiau reikia atsiminti, kad Baltarusijos užėmimas ne tik atveria erdvę Rusijai žengti į Vakarus, bet ir suteikia jai trampliną išpuoliams prieš Ukrainą iš šiaurės, todėl mes labai daug dėmesio skiriame šiems įvykiams kaimyninėje šalyje. Neatmetami ir kiti Baltarusijos destabilizacijos ar agresijos prieš Ukrainą scenarijai, jei Putinas apsispręstų veikti va-bank.
Donbasas: ramybė prieš audrą
Tuo tarpu Rusijos agresijos Donbase tema yra nuėjusi į antrą planą. Ukrainos prezidentas dar kartą bando visiems patikinti, kad „tylos režimas“ yra įmanomas, nors jis jau dabar pripažįsta, kad Rusija negali „tiesiog nustoti šaudyti“ ir pažeidimų vis dar yra. Prisiminkime, kad ESBO nuolatinės tarybos posėdžio metu Ukraina informavo tarptautinę bendruomenę apie panašių paliaubų eigą nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 26 d. Tuomet Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos padarė 4226 paliaubų pažeidimus.
Tačiau apšaudymai nėra vienintelis hibridinės agresijos instrumentas. Šiuo metu Donbase jų buvo tikrai mažiau, tačiau taip yra tik dėl to, kad iš Rusijos Federacijos yra laukiams šaudmenų papildymas. Liepos 30 d. Ukrainos užsienio reikalų ministerija išsiuntė Rusijai protesto notą dėl naujo „humanitarinio konvojaus“, kuris neteisėtai atvyko į Donbasą. Tokie „humanitariniai konvojai“ iš Rusijos kartais slaptai, be didelio viešumo, o kartais ir atvirai, gabena „maistą ar vaistus“ Donbaso gyventojams, tačiau yra įtarimų, kad tuo prisidengiant yra gabenami ginklai, šaudmenys bei kariai. „InformNapalm“ savanoriai savo tyrimuose apie tai ne kartą rašė. Buvo nustatyta, kad Rusijos Federacijos 108-ojo desanto pulko kariškiai buvo Donbaso „humanitarinio konvojaus“ dalimi. Taip vienas iš Rusijos GRU 22-osios specialiųjų pajėgų brigados karių, dalyvavusių Krymo užgrobime, buvo pastebėtas „humanitarinių konvojų“ sudėtyje.
Taigi, dar vienos paliaubos nėra pagrindas vilčiai išspręsti konfliktą ir užbaigti karą, o tik galimybė RF ginkluotosioms pajėgoms papildyti šaudmenis ir pasiruošti sekančiam konflikto Ukrainoje eskalavimo etapui.
