Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Mes ir toliau atskleidžiame naują informaciją apie buvusius išformuoto Ukrainos specialiųjų pajėgų būrio „Berkut“ kovotojus tarnaujančius diktatūroms Rusijoje ir Baltarusijoje.

Antroje tyrimo dalyje geografija žymiai išsiplėtė. Buvę specialiųjų pajėgų „Berkut“ kariai buvo rasti ne tik Minske, bet ir kituose regionuose. Tyrimo metu pirmą kartą pateikiame informaciją apie buvusį Odesos „Berkuto“ kovotoją, kuris dabar tarnauja Minsko OMON gretose.


Taip pat skaitykite: Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. I dalis


Ne tik Minskas


Ištyrus Dmitrijaus Antsupovo, paminėto pirmojoje tyrimo dalyje, paskyras socialiniuose tinkluose, Baltarusijos teritorijoje buvo rastas jo kolega, Nikolajevo specialiojo būrio „Berkut“ kovotojas Vladimiras Didykas. Savo „OK“ paskyroje Antsupovas pavadino Didyką kolega.


Didykas Vladimiras Vladimirovičius (ukrainietiškai: Didikas Volodymyras Volodymyrovičius)

Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Gimė 1988 m. rugpjūčio 3 d. Antonovkos kaime, Novoodesski rajone, Mykolaivo srityje (Ukraina). Baigė Nikolajevo politechnikos kolegiją. Po demobilizacijos jis buvo priimtas į specialiosios paskirties milicijos būrį „Berkut“, esantį prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos Nikolajevo srityje. Po orumo revoliucijos pergalės jis su šeima pabėgo į Baltarusiją. Manomai tarnauja Gomelio srities vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos OMON būryje.


Identifikuojamas grupinėje nuotraukoje su kolegomis iš Nikolajevo „Berkut“ būrio.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Vladimiras Didykas pažymėtas ratu. Jo kairėje ir dešinėje – figūruojantys pirmojoje tyrimo dalyje, Minsko OMON nariai Sergejus Panasenko ir Nikolajus Staragarniakas


Sprendžiant iš antpečių, Vladimiras Didykas tuo metu buvo milicijos seržantas.


Be to, Didykas buvo aptiktas Nikolajevo „Berkut“ kovotojo Artemo Melničenko vestuvių nuotraukoje, kuris 2017 m. atsistatydino iš teisėsaugos institucijų.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Centre stovi Vladimiras Didykas


Kitaip nei dauguma į Baltarusiją pabėgusių Nikolajevo „Berkut“ kovotojų, Didykas gyvena ne sostinėje ar jos apylinkėse, o Gomelyje.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Vladimiras Didykas su dukra per šventinę eiseną Pergalės Dienos garbei Sovietų gatvėje Gomelyje, 2016 m. gegužės 9 d. Fone matomi Gomelio profesinių sąjungų namai


Studijuojant atviruosius šaltinius, Vladimiro Didiko vardas buvo rastas piliečių, kuriems reikia būsto pagerinimo Gomelio Železnodorožny rajone, sąraše.


2017 m. birželio 6 d. rajono administracijos sprendimu jis buvo įtrauktas į bendrą eilę. Naudodamiesi Gomelio regiono vykdomojo komiteto internetine paslauga, galime sužinoti, kad nuo 2020 m. liepos mėn. Vladimiras Didykas buvo eilėje gauti būstą Nr. 14370.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Ši oficiali informacija papildomai patvirtina Didyko gimimo datą.


Eilės būsto sąlygose numatyta kasmetinė patikra – statuso patvirtinimas vietos valdžios institucijose registracijos vietoje. Įdomu tai, kad Gomelio Železnodorožny rajono administracija davė laisvą priėjimą prie minėto „Berkut“ nario adreso bendrabutyje „Selmaševskoje“.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Vladimiras Didykas su specialiųjų pajėgų „Berkut“ kovotojo kovine apranga


Pagal Baltarusijos įstatymus bendrabučiuose registruoti piliečiai, stovintys eilėje dėl būsto, iš tikrųjų turi gyventi registracijos vietoje. Norėdami tai patvirtinti, vykdomasis komitetas netgi reikalauja rašytinių įrodymų iš kaimynų ar bendrabučių komendantų. Pasirodo, bent jau nuo 2017-ųjų Vladimiras Didykas gyveno Gomelio Železnodorožny rajone.


2020 metų rudenį Didykas išbrauktas iš bendros eilės. Labiausiai tikėtina priežastis yra būsto įsigijimas pagal darbo vietą. Įstatymai leidžia stovėti eilėje dėl būsto tuo pačiu metu gyvenamojoje ir darbo vietoje.


Be to, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai turi pirmumo teisę gauti tarnybinį būstą. Taip pat yra žinoma, kad po 5–7 metų tarnybos OMON kovotojai gauna nuosavą būstą.


Su Vladimiru Didyku gali būti susijusi Gomelyje nutikusi istorija su ukrainiečiu migrantu Jevgenijumi Kiričenko, kuris 2014 m. dėl Rusijos kariuomenės puolimo grėsmės iš Donecko srities išvežė savo šeimą į Baltarusiją.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Jevgenijus Kiričenko / Nuotrauka iš „Facebook“ paskyros


2020 m. rugpjūčio 11 d. vakare Kiričenką Gomelio centre sulaikė kaip „mitinguotoją“ ir patalpino į „Gazel“ mikroautobusą. Kiričenkai pasakius, kad jis ukrainietis, jis buvo perkeltas į sulaikytojų autobusą, kuriame jau buvo 8–10 žmonių su juodomis uniformomis be skiriamųjų ženklų.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

2020 m. rugpjūčio 11 d. Gomelyje įvyko masiniai ne tik protestuotojų, bet ir atsitiktinių žmonių areštai / Video iš svetainės gomel.today


Pasak Kiričenkos, jis buvo įžeidinėjamas, klausiamas, kiek jam mokama ir kas yra jo koordinatorius, tada parblokštas ant grindų ir smarkiai sumuštas. Viena iš omonininkų paklausė: “Taigi, galbūt tu, niekše, deginai mane Maidane?” Tada Kiričenko vėl buvo perkeltas į „Gazel“ ir nuvežtas į Gomelio Centrinio rajono vidaus reikalų skyrių, kur kankinimai tęsėsi. Teismo sprendimu Kiričenko tada kelias dienas praleido laikinojo sulaikymo centre.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos operacija, malšinant protestus Gomelyje, 2020 m. rugpjūčio 11 d. / Video iš  svetainės gomel.today


Nepaisant apeliacijos dėl teismo sprendimo ir Tyrimo komiteto pradėto sumušimo fakto tyrimo, Kiričenko buvo iškviestas į Pilietybės ir migracijos tarnybą ir iš ten vėl buvo nugabentas į ikiteisminio tyrimo sulaikymo centrą. Po 14 parų arešto jis buvo išsiųstas iš Baltarusijos su draudimu atvykti tris metus.


Galbūt Vladimiras Didykas ir omonininkas, paklausęs Jevgenijaus Kiričenkos apie Maidaną sulaikytojų autobuse, yra vienas ir tas pats asmuo? Tyrimo autorius susisiekė su Jevgenijumi Kiričenko. Anot jo, sulaikytieji buvo specialiai pasodinti į sulaikytojų autobusą, kad juos sumuštų.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Žiaurus suimtųjų sumušimas sulaikytojų autobuse / Video iš svetainės tut.by.


Pasak Kiričenkos, jis nematė omonininkų veidų sulaikytojų autobuse: jie buvo su balaklavomis, kai kurie – su šalmais. Be to, sulaikytiems nebuvo leista žiūrėti į pareigūnus, todėl jis negalėjo atpažinti omonininko.


Jei skaitytojai turi papildomos informacijos apie tai, prašome informuoti tyrimo autorių. Anonimiškumas garantuotas.


“O, Odesa, perle prie jūros”


Minsko OMON gretose buvo rastas kitas išformuoto Ukrainos specialiojo būrio „Berkut“ narys Sergejus Kiminčiži. Buvo nustatyta, kad jis anksčiau tarnavo atskirame specialiame milicijos batalione (OBMON) Odesoje. Tai pirmasis Odesos „Berkut“ narys, rastas tarp Baltarusijos milicininkų.


Kiminčiži Sergejus Petrovičius (ukrainietiškai Kiminčiži Sergijus Petrovičius)


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Gimė 1983 m. rugpjūčio 4 d. Vasilevkos kaime, Bolgradsko rajone, Odesos srityje (Ukraina). Jis gyveno to paties regiono Beliajevskio rajono Vygodos kaime. Po demobilizacijos jis buvo priimtas į tarnybą OBMON „Berkut“ Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pagrindinėje valdyboje Odesos srityje. Po orumo revoliucijos pergalės jis pabėgo į Baltarusiją. Lukašenkos režimas suteikė jam pilietybę ir pasamdė jį tarnauti Minsko miesto vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos OMON.


Atvirų šaltinių žvalgybos (OSINT) rezultatas – Sergejus Kiminčiži buvo atrastas tarp „Berkut“ kovotojų, dalyvavusių išvažiuojamose atvirų durų dienose, Odesos Jurijaus Gagarino vaikų sveikatinimo stovykloje.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Sergejus Kiminčiži (kairėje centre) per demonstracinį „Berkut“ kovotojų iš Odesos pasirodymą / odessitua.com


Renginį 2013 m. rugpjūčio pradžioje organizavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vyriausios valdybos kriminalinės policijos skyrius vaikų reikalams Odesos regione. Be „Berkut“ narių, buvo pakviesti ir šio skyriaus kinologų centro darbuotojai. Kiminčiži dalyvavo ne tik demonstraciniuose kovinės savigynos pasirodymuose, bet ir demonstruodamas ginklus ir specialias priemones.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Sergejus Kiminčiži demonstruoja „Fort-500“ 12-to kalibro pompinį šautuvą. Daugelis orumo revoliucijos dalyvių, įskaitant Michailą Žiznevskį, buvo nužudyti šiuo ginklu / Nuotrauka: odessitua.com


Žinoma, kad 2014 m. vasario 19 d. orumo revoliucijos įvykių metu Odesos “Berkut” kovotojai prasiveržė pro Odesos aktyvistų apgultį ir dviem autobusais išvyko į Kijevą. Jau vasario 21 d. Aukščiausios Rados deputatas Anatolijus Gricenko išlydėjo iš Kijevo „Berkut“ būrius, tarp jų ir kovotojus iš Odesos srities.


Odesos „Berkut“ nariai tiesiogiai dalyvavo 2014 m. vasario 20 d. įvykiuose Kijeve, vienas iš jų net buvo sužeistas Instytutska gatvėje.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Specialiųjų pajėgų kariai šaudo koviniais šaudmenimis į demonstrantus. Kijevas, 2014 m. vasario 20 d. / RFE / RL


Keletas baltarusių aktyvistų sulaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atvejų yra susiję su Sergejaus Kiminčižio tarnyba Minsko OMON.


2018 m. balandžio 3 d. Minske buvo sulaikytas garsus baltarusių anarchistas Viačeslavas Kasinerovas. Išvakarėse jis dalyvavo pikete, kur reikalavo dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus mažomis dozėmis ir priimti atitinkamus vieno iš represingiausių Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnių – 328 straipsnio „Neteisėta prekyba narkotikais“ – pakeitimus.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Viačeslavas Kasinerovas / Nuotrauka iš paskyros FB


Pasak Viačeslavo Kasinerovo žmonos Marinos Nasenko, areštas įvyko gatvėje. Jį atliko Minsko Maskvos rajono vidaus reikalų skyriaus pareigūnas ir du omonininkai civiliais drabužiais. Vienas iš jų neprisistatė, o antrojo pavardė, pagal dokumentus, buvo Kiminčiži. Sulaikymo grupė įsodino Kasinerovą į mikroautobusą, kuris nuo pat ryto stovėjo po jo langais. Kitą dieną, balandžio 4 d., Kasinerovui buvo skirta bauda pagal ne mažiau represinį Baltarusijos Respublikos administracinio kodekso 23.34 straipsnį.


Antrasis įvykis yra susijęs su 2020 m. sausio 10 d. Minsko Sovietų rajono apylinkės teisme nagrinėta administracine byla, kuria buvo kaltinamas BNF „Vozroždenije“ (Baltarusijos Liaudies Frontas „Atgimimas“) pirmininko pavaduotojai Sergejus Popkovas. Teismo metu Sergejus Kiminčiži ir kitas OMON liudytojas Viktoras Martynčikas davė parodymus, kad 2019 m. gruodžio 21 d. Minsko Oktiabrskoje aikštėje Popkovas skandavo šūkius ir pažeidė viešąją tvarką. Tą dieną vyko viena iš akcijų, palaikant Baltarusijos nepriklausomybę.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Minskas, Oktiabrskoje aikštė, 2019 m. gruodžio 21 d.


Nepaisant to, kad Popkovas pateikė teismui visus reikalingus įrodymus apie savo nekaltumą, teismo sprendimas buvo priimtas remiantis omonininkų, įskaitant Sergejų Kiminčižių, liudijimais. Dėl to Popkovui buvo skirta 20 bazinių vienetų (540 rublių) administracinė bauda.


Administracinės bylos byloje yra Sergejaus Kiminčižio apklausos protokolas:


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Šis dokumentas visiškai patvirtina ne tik dalyvaujančio asmens vardą, pavardę, datą ir gimimo vietą, atskleistą tyrimo metu, bet ir jo tarnybos Minsko OMON faktą.


Kitas garsus incidentas, kuriame dalyvavo Sergejus Kiminčiži, buvo „permainų didžėjų“ Kirilo Galanovo ir Vladislovo Sokolovskio areštas. Jų teisme Kiminčiži taip pat liudijo.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Vladislavas Sokolovskis ir Kirilas Galanovas, Minskas, Kijevo aikštė, 2020 m. rugpjūčio 6 d. / Nadežda Bužan, nn.by


2020 m. rugpjūčio 6 d. Minsko valdžia nusprendė surengti „Menų kaleidoskopo“ mokymo įstaigos atvirų durų dieną Kijevo aikštėje, vienoje iš leistinų rinkimų kampanijos agitacijų vietų. Tą pačią dieną Tautų draugystės parke turėjo įvykti anksčiau paskelbtas Svetlanos Tichanovskajos susitikimas su rinkėjais.


Nepaisant specialiai valdžios nurodyto kultūrinio renginio, Svetlana Tichanovskaja paragino visus atvykti į Kijevo aikštę. Čia susirinko tūkstančiai Lukašenkos režimo oponentų. Garso technikai Kirilas Galanovas ir Vladislavas Sokolovskis, kurie buvo atsakingi už valstybinio renginio muzikinę programą, palaikė protestuotojus, paleisdami grupės „Kino“ dainą „Permainų!“. Jie buvo sulaikyti tą pačią dieną.


Kiminčiži tikino, kad jis asmeniškai ir kitas omonininkas Ruslanas Kovalčiukas ieškojo, persekiojo ir sulaikė Galanovą ir Sokolovskį, kurie, pasak jo, nepakluso saugumo pajėgų reikalavimams. Remiantis Kiminčiži ir Kovalčuko liudijimais, omonininkai arešto metu buvo apsirengę civiliais drabužiais, jie sulaikytuosius patalpino į automobilį „Volkswagen Transporter“, o paskui nuvežė į Minsko centrinio rajono vidaus reikalų valdybą.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

OMON pareigūnai Sergejus Kiminčiži (kairėje) ir Ruslanas Kovalčukas (dešinėje) sulaikė „pokyčių didžėjus“, 2020 m. rugpjūčio 6 d., Minskas / kadras iš „Telegram“ kanalo „Nexta“ vaizdo įrašo


Remiantis šiais ir kitais liudijimais, už smulkų chuliganizmą ir nepaklusimą policijai Galanovui ir Sokolovskiui iš viso buvo skirtas 10 dienų administracinis areštas.


Sprendimas dėl administracinio nusižengimo Nr. 6-2342 / 2343/2020 prieš Kirilą Galanovą ne tik patvirtina faktą, kad buvęs „Berkut“ karys Sergejus Kiminčiži tarnavo Minsko OMON, bet ir informaciją apie jo pareigas bei laipsnį.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Remiantis dokumentu, Sergejus Kiminčiži yra Minsko miesto vykdomojo komiteto vyriausios vidaus reikalų valdybos OMON grupės vadas ir turi milicijos kapitono laipsnį.


Koks buvo pagrindinis Kiminčiži staigaus pabėgimo iš Ukrainos į Baltarusiją motyvas?


Jo paskyra socialiniame tinkle VK, tiesiog persmelkta Rusijos propagandos informaciniais produktais, padės tai atskleisti. Kiminčiži aktyviai skelbia ne tik „Antimaidanas“ grupės įrašus, bet ir kolaboracinių atvirų grupių („Odesos išlaisvinimo komitetas – Antimaidanas“, „Odesos liaudies draugovė (Antimaidanas) ND“, „Mandagūs žmonės, armija, Rusija”), sukurtų vykdant hibridinį Rusijos karą prieš Ukrainą, įrašus.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

2014 m. birželio mėn. pabaigoje Sergejus Kiminčiži savo įraše socialiniame tinkle VK ragina Vidaus reikalų ministeriją ir Ukrainos nacionalinę gvardiją nedalyvauti karo veiksmuose Donbase, tai yra nesipriešinti Rusijos karinei agresijai.


Ukrainos teisėtvarkos institucijos turi tirti Sergejaus Kiminčiži, kaip Odesos „Berkut“ padalinio vieno iš vadų, veiklą per 2014 metų pavasario įvykius Odesoje. Jie gali derinti šį tyrimą su jo tiesioginio viršininko Dmitrijaus Fučedži byla.


2014 m. pavasarį Dmitrijus Fučedži buvo Odesos srities milicijos viršininko pavaduotojas ir vadovavo viešojo saugumo milicijai. Jis buvo atleistas įtariant bendradarbiavimu su Antimaidano smogikais, kurie gegužės 2 d. išprovokavo kruvinus įvykius Odesoje, kurio metu žuvo 48 žmonės. Slėpdamasis nuo tyrimo, Fučedži pabėgo į Rusijos kontroliuojamos, vadinamosios, Padniestrės Moldovos Respublikos teritoriją. Ukrainos vidaus reikalų ministerija įtraukė jį į ieškomų asmenų sąrašą, tačiau Rusijos Federacija suteikė Fučedži pilietybę ir atsisakė jį išduoti Ukrainai.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Pulkininkas Dmitrijus Fučedžhi (dešinėje) ginkluotų Antimaidano smogikų kolonos priekyje, 2014 m. gegužės 2 d., Odesa


Būtent prorusiškų pajėgų palaikymas ir jų pralaimėjimo Ukrainoje pradžia galėjo tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios Kiminčiži staiga paliko artimuosius ir draugus, sugriovė ilgalaikę karjerą Ukrainos teisėsaugos struktūrose ir pabėgo į jam svetimą Baltarusiją.


Aktyvios hibridinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą fazėje „Berkut“ pajėgų bendradarbiavimas su įsibrovėliais buvo masiškas. Tai buvo ypač pastebima Kryme ir Donbase.


Laikinai okupuotas Krymas


Tarp daugelio Nikolajevo „Berkut“ narių, esančių socialinių tinklų kontaktuose, yra jų kolegos Aleksandro Bitkovo paskyra. 2017 m. tyrimo figurantas Sergejus Gavriliakas vadina jį savo kolega. Būtent dėl ​​dabar okupuotame Kryme besislapstančio Bitkovo parodymų, galima daryti išvadą, kad Nikolajevo „Berkut“ nariai aktyviai dalyvavo tiesioginiuose susirėmimuose su Maidano gynėjais, bandydami šturmuoti jį ir nuslopinti revoliuciją. Šie liudijimai taip pat vertingi, nes jie paaiškina pagrindinį motyvą, kuris pastūmėjo „Berkut“ narius pabėgti pabėgti, nugalėjus orumo revoliucijai.


Bitkovas Aleksandras Sergejevičius (ukrainietiškai: Bitkovas Oleksandras Sergijovičius)


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Gimė 1985 m. gruodžio 9 d. Michailovkos kaime, Nižnegorsko rajone, Krymo srityje. Jis gyveno Nikolajevo srities Mirnoje Vitovski kaime (iki 2016 m. – Oktiabrsky). Baigęs karinę tarnybą, jis buvo priimtas į „Berkut“ padalinį prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos Nikolajevo srityje.


Jo socialinio tinklo VK paskyroje gausu įrašų apie praktinį šaudymą. Neatmetama galimybė, kad Nikolajevo „Berkut“ padalinyje Bitkovas užėmė šaulio-snaiperio pareigas.


2013 m. lapkričio mėn. Bitkovas buvo perkeltas į Kijevą Nikolajevo „Berkut“ padalinio sudėtyje. Po orumo revoliucijos pergalės jis pabėgo į laikinai okupuoto Krymo teritoriją.


Tikėtina, kad jis tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės gvardijos federalinės tarnybos (Rosgvardia) vyriausios valdybos OMON padalinyje, vadinamojoje Krymo Respublikoje.


2014 m. pavasarį Bitkovas dalyvavo keliose propagandinėse TV programose – tai dar vienas Rusijos Federacijos informacinio karo prieš Ukrainą produktas.


Viena iš jų – NVS šalių instituto vadovo ir vieno iš vadinamojo „Rusijos pavasario“ architektų Konstantino Zatulino sukurta autorinė programa „Rusijos klausimas“. Pasak Bitkovo, Nikolajevo „Berkut“ dalyvavo beveik visuose Maidano susirėmimuose. Jis netgi išsamiai aprašė savo sužalojimą dėl tariamai šaunamojo ginklo, nors medicininiai dokumentai rodo, kad Bitkovas buvo sužeistas lazda ar akmeniu.


Pažymėtina, kad Bitkovas Zatulino programoje paaiškina pabėgimo į Krymą motyvus: jis esą bijojo galimo persekiojimo už saugumo pajėgų veiksmus Maidane. Be to, jis kalbėjo apie materialinę paramą iš Zatulino fondo „Mes visi esame „Berkut“, kurio veikla skirta kolaborantų iš Ukrainos valdžios struktūrų ir vadinamosios Krymo savigynos kovotojų palaikymui.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Video kadras iš „Rusijos klausimo“ siužeto apie fondo „Mes visi – Berkut“ veiklą.


Be Zatulino fondo steigėjai yra: asmeninis Putino draugas baikeris Aleksandras Zaldostanovas („Chirurgas“), juodašimtinio „Izborsko klubo“ pirmininkas ir nuolatinis narys Aleksandras Prochanovas, propagandistas Michailas Leontjevas, Krymo okupacinės valdžios atstovai Vladimiras Konstantinovas ir Aleksejus Čaly, taip pat buvęs Liaudies deputatas nuo Regionų partijos, Rusijos okupantų bendrininkas Olegas Cariovas. Formaliai fondo steigėjas buvo NVS šalių institutas, o jo vykdomasis direktorius buvo Putino padėjėjo Sergejaus Glazjevo spaudos sekretorius Sergejus Tkačukas.


Būtent Zatulinas, Glazevas ir Tkačukas, figūruoja perimtuose ir paskelbtuose Ukrainos Generalinės prokuratūros pranešimuose apie derybas dėl prorusiškų smogikų veiksmų koordinavimo Ukrainos teritorijoje, vykdant specialią „Rusijos pavasario“ operaciją.


Aleksandras Bitkovas taip pat buvo pakviestas dalyvauti valstybinės televizijos kanalo „Rossija 1“ propagandinėje pokalbių laidoje „Tiesiogiai“, kur jis pasakojo, kaip jo padalinys užėmė „Spalio rūmus“ 2014 m. vasario 18 d. Kijevo Maidano susirėmimų ir šturmo metu.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Iš šių prisipažinimų išplaukia, kad Nikolajevo „Berkut“ padalinys buvo vienas aktyviausių kruvinai slopinant liaudies protestus. Masinį Nikolajevo „Berkut“ narių pabėgimą į Baltarusiją, Rusiją ir okupuotą Krymą galima visiškai paaiškinti noru išvengti atsakomybės už jų nusikalstamus veiksmus Maidane.


Nustatyta, kad po orumo revoliucijos pergalės kitas Nikolajevo „Berkut“ narys Aleksandras Popovas išvyko į Krymo teritoriją.


Popovas Aleksandras Nikolajevičius (ukrainietiškai: Popovas Oleksandras Mikolajovičius)


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Gimė 1989 m. gegužės 29 d. Očakove, Nikolajevo srityje. 2007–2009 jis tarnavo 79-oje atskiroje aeromobilioje brigadoje (karinis dalinys A0224, dislokacijos vieta – Nikolajevas). Po demobilizacijos jis buvo priimtas į tarnybą „Berkut“ padalinyje prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos Nikolajevo srityje. 2013 m. lapkričio mėn., kaip savo padalinio dalis, jis buvo perkeltas į Kijevą. Po orumo revoliucijos pergalės jis išvyko į okupuotą Krymą. Dar neseniai jis su šeima gyveno Sevastopolyje.


Identifikuotas Nikolajevo „Berkut“ padalinio grupinėje nuotraukoje. Nuotrauka buvo padaryta Hruševski gatvėje, netoli Ukrainos ministrų kabineto, orumo revoliucijos įvykių metu.


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Paveikslėlyje pažymėtas Aleksandras Popovas


Kiti Nikolajevo „Berkut“ nariai taip pat pabėgo į Krymo teritoriją. Jau minėto Sergejaus Gavriliako dėka nustatyta, kad vienas iš bėglių yra Aleksandras Verevkinas.


Verevkinas Aleksandras Vladimirovičius (ukrainietiškai Veriovkinas Oleksandras Volodymyrovičius)


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis


Specialus tyrimas: ką „Berkut“ gina Baltarusijoje. II dalis

Skaičiai rodo: 1 – Aleksandras Verevkinas; 2 – Aleksandras Bitkovas; 3, 4, 5 – buvę „Berkut“ kovotojai Baltarusijoje Sergejus Panasenko, Vladimiras Didykas ir Nikolajus Stagarniakas / „InformNapalm“


Sergejaus Gavriliako teigimu, Verevkinas yra okupuotame Kryme, sprendžiant pagal įrašus socialiniuose tinkluose, greičiausiai Sevastopolyje.


Okupavus Krymą, Rusija pertvarkė „Berkut“ dalinius Kryme ir įtraukė juos į Rusijos OMON, o paskui ir į Rusijos gvardijos sudėtį.


Baltarusijos teritorijoje jau identifikuoti septyni buvę „Berkut“ kariai, dokumentuota šešių iš jų tarnyba Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos OMON padaliniuose. Šis skaičius nėra galutinis, jis ateityje tikrai išaugs. Kitoje dalyje pateiksime svarbią informaciją, kurią surasti padėjo pati Baltarusijos vidaus reikalų ministerija.