JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 7 dalis. Energijos eksporto kaip politinio įrankio naudojimas

Šioje straipsnių serijoje apžvelgiame JAV sankcijas Rusijai. Jų atsiradimo chronologiją, kokios jos yra ir priežastys kodėl jos tokios priimtos. Straipsnį publikavimui parengė Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro savanoriai.

Nord Stream 2 / šaltinis CEENERGYNEWS


Pagal 2019 m. „Europos energetikos saugumo įstatymą“ (PL 116–92, §503), už dalyvavimą statant Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekį į Vokietiją, JAV sankcijos yra taikomos 16 laivų ir 7 įmonėms. Dar vienam laivui ir jo savininkui sankcijos taikomos pagal „Kovos su Rusijos įtaka Europoje ir Eurazijoje“ įstatymą (CRIEEA).


Laikoma, jog dujotiekis „Nord Stream 2“ yra politinis projektas, skirtas tam, kad Rusija galėtų visiškai atsisakyti duju tranzito per rytų ir vidurio Europą. Turėdama tokį svertą Rusija įgautų galimybę daryti šioms šalims įtaką per dujų tiekimą ir kainas. Nepaisant to, 2021 m. gegužę, Bideno administracija dalį šių sankcijų panaikino ir jau 2021 m. rugsėjo mėn. „Nord Stream 2” buvo baigtas.




Faktai ir priešistorė


JAV politikos formuotojai nuolat rėmė Europos Sąjungos (ES) pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, ypač po to, kai 2006 m. Maskva, dėl politinių motyvų, laikinai buvo sumažinusi dujų eksportą per Ukrainą, o 2009 m. apskritai jį buvo trumpai sustabdžiusi. Nors ES ir turi nusimačiusi energijos diversifikavimo strategiją, priklausomybė nuo Rusijos dujų nemažėja ir 2018 m. sudarė net 46% viso ES dujų importo.


„Nord Stream 2“ yra statomas greta „Nord Stream 1“ dujotiekio, eksploatuojamo nuo 2011 m., kurio pajėgumas yra 55 mlrd. kubinių metrų (BCM) per metus. 2018 m. „Nord Stream 1“ jau buvo apkrautas 107%. Naujas dujotiekis dujų pralaidumą turėtų padidinti dvigubai ir tai jau taptų pilna alternatyva dujų tranzitui į ES per Ukrainą.


Manoma, kad „Nord Stream 2“ kainuos apie 10 mlrd. JAV dolerių. Jį pilnai valdo Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“, o pusę tiesimo išlaidų finansuoja penkios Europos bendrovės: „Engie“ (Prancūzija), OMV (Austrija), „Shell“ (Nyderlandai/JK), „Uniper“ (Vokietija) ir „Wintershall“ (Vokietija). Ši nuosavybės struktūra skiriasi nuo „Nord Stream 1“, kurioje „Gazprom“ priklauso tik 51 proc., o likusi dalis keturioms Europos bendrovėms - „Engie“ (Prancūzija), „Wintershall“ (Vokietija), „E.ON“ (Vokietija) ir „Gasunie“ (Nyderlandai).


Palaikymas ir opozicija


„Nord Stream 2“ šalininkai, įskaitant Vokietijos ir Austrijos vyriausybes, teigia, kad dujotiekis padidins ES energetinį saugumą, padidindama tiesioginio tiekimo pajėgumus tuo metu, kai dujų paklausa Europoje auga. Vokietijos vyriausybė teigia, kad dujos, pasiekusios Greifswaldą, būtų saugiai paskirstytos po visą Europą.


Dujotiekio priešininkai, įskaitant, be kita ko, ir kai kuriuos ES pareigūnus, Lenkiją, Baltijos šalis, Ukrainą, buvusią Trumpo administraciją ir daugelį Kongreso narių, teigia, kad tai suteiks Rusijai didesnį politinį ir ekonominį svertą prieš Vokietiją ir kitas nuo rusiškų dujų priklausomas šalis. Kai kurios šalys taps labiau pažeidžiamos dėl galimo dujų tiekimo nautraukimo rizikos ar manipuliavimo jų kainomis. Taip pat drąstiškai didėja Ukrainos pažeidžiamumas dėl galimos Rusijos agresijos.


“Nord Steam 2” įtaka Ukrainai


„Nord Stream 2“ priešininkų teigimu šis dujotiekis dar labiau sumažins Ukrainos, kaip tranzito valstybės, reikšmę Rusijos gamtinių dujų eksportui į ES. Iki „Nord Stream 1“ atidarymo 2011 m. didžioji dalis Rusijos gamtinių dujų eksporto į Europą vyko per Ukrainą, o po to nuolat mažėjo. “Nord Stream 2” šias tranzito apimtis sumažins dar labiau. Tai jau akivaizdu ir dabar iš sudaromų sutarčių tarp „Gazprom” ir Ukrainos „Naftogaz“. 2020 metams šalys susitarė dėl 65 BCM dujų tranzito, kas sudarė 75% 2018 m. kiekio (87 BCM), o 2021-2024 metams jau tik dėl 40 BCM metinio tranzito kiekio, kas sudaro 46% 2018 m. kiekio.

Daugelis ekspertų mano, kad Ukrainos, kaip tranzito valstybės, vaidmens sumažinimas ne tik atims pajamas iš tranzito, bet ir sukels grėsmę šalies saugumui. Tai nebūtinai padidins Ukrainos pažeidžiamumą dėl dujų tiekimo nutraukimo (nuo 2016 m. Ukraina pati nustojo importuoti gamtines dujas iš Rusijos), tačiau tai padidins strateginį Ukrainos pažeidžiamumą, nes Rusijos priklausomybė nuo Ukrainos dujų tranzito nebebus kliūtis politikoje jos atžvilgiu.


2021 m. gegužės mėn. Bideno administracija atsisakė naujų sankcijų bendrovei „Nord Stream 2 AG“, jos generaliniam direktoriui ir korporacijos pareigūnams („Nord Stream 2 AG“ yra Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė, kurią Rusijos valstybinė „Gazprom“ įsteigė dujotiekiui tiesti ir eksploatuoti). Netrukus po to, birželio mėn., JAV ir Vokietija susitarė dėl kompromiso ir paskelbė apie susitarimą, kuris leido šį dujotiekį užbaigti.


Praėjus vos dienai po paskelbimo apie šį kompromisą Ukraina ir Lenkija paskelbė bendrą pareiškimą, kritikuojantį šį susitarimą. Susitarimą išsyk sukritikavo ir abiejų partijų JAV politikai. Aukščiausias pareigas Rūmų užsienio reikalų komitete užimantis respublikonas Michaelas McCaulas, pareiškė neabejojantis, kad Rusija vis tiek panaudos dujotiekį „Nord Stream 2“ kaip prievartos ginklą prieš Ukrainą ir transatlantinį energetinį saugumą, kai tik jis pradės veikti.


Europos dujų krizė ir Rusijos spaudimas dėl „Nord Stream 2”


2021 m. spalio pradžioje Europos gamtinių dujų kainos pasiekė rekordines aukštumas. Europos dujų tiekimo sutartys lapkričio mėnesiui padidėjo iki 117,50 euro už megavatvalandę, palyginti su vos 18 eurų prieš šešis mėnesius.




Galima teigti, kad rekordiškai aukštas kainas Europoje lėmė virtinė veiksnių - padidėjusi paklausa, konkurencija su Azija dėl SDG bei didžiausio Europos tiekėjo „Gazprom“ tiekimo apimčių į ES sumažėjimas. Tačiau kainos taip pat kyla ir dėl rinkos baimės jog žiemos šildymo sezono metu Europa dujų pritrūks apskritai, nes ES dujų saugyklos yra menkai pripildytos rezervinėmis dujomis.


Europoje esančios „Gazprom“ saugyklos, kurios sudaro apie 10 proc. viso ES reikalingo kiekio, šiuo metu yra pustuštės ir vargu ar bus užpildytos iki metų pabaigos. Be to, skirtingai nei pastaraisiais metais, rugsėjį, „Gazprom“ nepasiūlė reikšmingų pristatymo kiekių šiais ar kitais metais per savo elektroninę pardavimo platformą (trumpalaikių dujų tiekimo pardavimo kanalą, naudojamą kartu su pardavimu pagal ilgalaikes sutartis).




Anot Rusijos, šią dujų krizę galėtų išspręsti „Nord Stream 2“ dujotiekio atidarymas, tačiau tam yra kliūčių. Dujotiekis privalo būti sertifikuotas, kad juo galėtų pradėti tekėti dujos.

Vokietijos reguliuotojas „Bundesnetzagentur“ artimiausiu metu spręs ar operatorius „Nord Stream 2 AG“ atitinka ES taisykles, reikalaujančias atskirti dujų transportavimą nuo gamybos ir pardavimo. Ši institucija turi paskelbti sprendimo projektą dėl sertifikavimo iki sausio pradžios, kurį ji turi nusiųsti Europos Komisijos vertinimui. Tuomet ES turės du mėnesius galutinio sprendimo priėmimui. Tai yra terminas, kurį galima pratęsti dar dviem mėnesiais, o tai jau gali užtrukti iki 2022 m. gegužės mėn.


Europos dujų krizės akivaizdoje Rusija atsidūrė dėmesio centre. „Gazprom“ apribojo srautus į žemyną, palikdama Europos saugyklas nepripildytas, nes neva pildė savo atsargas Rusijoje, tuo sukeldama įtarimus, jog iš tiesų, ji pristabdė dujų tiekimą tyčia, kad priverstų ES greičiau sertifikuoti „Nord Stream 2“.

Tarsi patvirtindamas šiuos įtarimus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija gali padėti stabilizuoti padėtį bei dar šiemet pradėti eksportuoti rekordines apimtis į Europą ir greitas „Nord Stream 2“ sertifikavimas būtų vienas iš būdų tai pasiekti.


Šaltiniai:

JAV_sankcijos_Saltiniai_Sources_3
.pdf
Download PDF • 411KB

Taip pat skaitykite:


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 1 dalis. Kaip priimamos sankcijos JAV


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 2 dalis. Sankcijos dėl karo Ukrainoje


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 3 dalis. Sankcijos dėl kibernetinių atakų ir įtakos operacijų


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 4 dalis. Žmogaus teisių pažeidimai ir korupcija


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 5 dalis. Cheminio ginklo panaudojimas ir platinimas


JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 6 dalis. Sankcijos susijusios su Šiaurės Korėja, Sirija ir Venesuela

InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje